Kai nebuvo karantino, kai keliaudavome, man viena skaniausių pusrytinių nuodėmių būdavo Benedikto kiaušinis kokioje nors senamiesčio ar viešbučio kavinukėje. Pati nedrįsdavau užsiimti šiuo, mano supratimu, kulinarinės meistrystės reikalaujančiu pagaminimu. Vėliau atradau silikonines formeles – tai, ko gero padrąsinantis žingsnis išbandant šį patiekalą. Iki specialaus hollandaise padažo dar nepriaugau, bet be lukšto virtas kiaušinis tinka ant visko: šoninės, sūrio, avokado, salotų, smidrų, skrebučio ir ko širdis tuo metu geidžia…
Menas prie lango
Kai užsidaro durys, atsiveria langai… Leisdami laiką priverstinėje izoliacijoje ir karantine, staiga labai akivaizdžiai suvokėme, koks pasaulis yra trapus, kaip greitai jis gali pasikeisti, sustingti, sulėtėti. To tikrai negalėjome įsivaizduoti, nes tokia distopija buvo įmanoma tik fantastinėse knygose ar filmuose. Tad likome namie. O čia atrandame langą – portalą į išorinį pasaulį, jungiame “Windows”, kad išeitume į virtualybę ar atidarome savo minčių ir pasąmonės langus bei langines, ieškodami nusiraminimo ar naujų galimybių. Skaityti toliau “Menas prie lango“
Spalvos gamtoje ir mene
Ernesta Šimkienė
Nuo pat žmonijos egzistencijos pradžios spalvos turėjo milžinišką vaidmenį mūsų pasaulio suvokimui ir kalbėjimui apie jį. Spalvos mus veikia – ramina, provokuoja, džiugina, erzina. Nuo pat pirmykščių piešinių, kuomet uolienos gabalas brėžė bizono kontūrą iki sintetinių pigmentų modernistinėse ekspresyviose drobėse spalvos mūsų vaizduotėje dėliojasi į pačias įvairiausias kombinacijas, iliuzijas ir kuria fantastiškus reginius. Spalvose, pačiose neįtikimiausiose pigmentų kelionėse po pasaulį įrašyta visa mūsų žmonijos istorija. Keliaudami tik paskui vieną pigmentą, tarkime, paskui ultramariną iš Afganistano į Veneciją, galime nueiti visą istorinę epochą. O kur dar fizikinis spalvos suvokimas. Optiniai dėsniai. Cheminės formulės. Emocinis poveikis. Simbolika… Apie spalvas ir pigmentus galima kalbėti labai daug ir labai plačiai. Skaityti toliau “Spalvos gamtoje ir mene“
Menas ir maistas
Ernesta Šimkienė
Ko gero niekas neabejoja, kad maistas – tai ne tik sąlyga mūsų išgyvenimui, bet ir vienas didžiausių gyvenimo malonumų. Ypač dabar, kai korona viruso pandemija mus įkalino namuose, pirmiausias dalykas, ką visi padarė – puolė pildyti savo maisto sandėliukus, o uždaryti klaustrofobiškose namų erdvėse – gaminti ir valgyti. Nesunkiai galime numanyti, kad maistas meno kūriniusoe gali labai daug papasakoti apie mus pačius nuo pat žmonių kūrybos apraiškų urvuose, egiptietiškų reljefų, antikinių mozaikų iki moderniosios tapybos natiurmortų ar šiuolaikinių instaliacijų bei fotografijų. Dar 18-19 amžiuje pradėjusi plisti frazė “esi tas, ką valgai” yra be galo iškalbinga. Maistas meno kūriniuose paprastai turi ne tik tiesioginę – pasigėrėjimo paskirtį. Dažnai jis slepia tam tikras simbolines, alegorines, metaforiškas prasmes. Tad nenuostabu, kad vaisiai, daržovės, mėsa ir gėrimai dailės istorijoje buvo svarbūs meno kūrinių motyvai. Skaityti toliau “Menas ir maistas“
Marai ir pandemijos mene
Ernesta Šimkienė
Korona virusas mums visiems netikėtai ir nelauktai išplito pasaulyje, sukeldamas neįtikėtinus pokyčius visuomenėje, socialinėje elgsenoje ir kasdieniniame gyvenime. Tačiau didžiulės, naikinančios, daugybę gyvybių nušluojančios pandemijos tikrai nėra naujiena žmonijos istorijoje – greičiau tai įprasta, vis atsikartojanti žmonių gyvenimo dalis, tad menininkai marą taip pat vaizdavo savo kūriniuose. Juodoji mirtis viduramžiais buvo viena žiauriausių pandemijų. Dėl jos Azijoje mirė nuo 75 iki 200 milijonų žmonių, o Europoje, tuomet, kai pandemija įgavo didžiausią piką 1347 – 1351 metais net apie 200 milijonų žmonių. 1918 – 1920 m. ispaniškojo gripo pandemija visame pasaulyje užkrėtė 500 milijonų žmonių – vos ne trečdalį pasaulio gyventojų. Manoma, kad mirė apie 100 milijonų žmonių. Ir visa tai vyko tikrai ne taip seniai, tik prieš šimtą metų… Skaityti toliau “Marai ir pandemijos mene“
Meno maršrutai. MO muziejus. Gyvūnas – žmogus – robotas
Ar dažnai pasitaiko, kad vaikai užsimanytų į meno parodą? Spėju, nelabai. Bet MO muziejus šaudo į dešimtuką. Ir tik išvydęs per televizoriaus ekraną pirmuosius parodos “Gyvūnas – žmogus – robotas“ anonsus, mūsų jaunėlis pareiškė, kad va šitą parodą tai jam reikia būtinai aplankyti. Du raktiniai žodžiai: gyvūnas ir robotas sąmonėje, matyt, vaikui iškart piešia atraktyvumo ir žaidimo pažadą, tad jei tik atsiranda kabliukas, kuris gali vaikus užkabinti ir įtraukti į meno pasaulį, būtina tai išnaudoti ir nutempti vaikus į parodą. Arba būti nutemptiems…
Skaityti toliau “Meno maršrutai. MO muziejus. Gyvūnas – žmogus – robotas“
Meno maršrutai. ART VILNIUS
Nuo tada, kai 1563 metais Florencijoje buvo įkurta pirmoji Europos Meno akademija, kurios atsiradimą inicijavo menininkas, architektas ir rašytojas Giorgio Vasari bei Medičių šeima, daug kas pasikeitė. Tuo metu didžiausia dailininkų aistra ir tikrasis meno pašaukimas buvo kuo įtaigiau perteikti ir imituoti tikrovę. Keletą šimtmečių viskas meno pasaulyje taip ir vyko – tobulų proporcijų, šviesotamsos, perspektyvos, formos, kompozicijos perteikimo įgūdžiai ir estetinė pasaulėvoka buvo svarbiausi menininko įrankiai.
Peizažas ir portretas. Kas naujo?
Ernesta Šimkienė
Šiaulių dailės galerijoje nuo 2019 kovo 8 d. iki kovo 23 d. veikia dvi jaunų Lietuvos menininkų parodos: Mykolės “Gamtovaizdis“ ir Rolano Stankūno “Hibridai“. Iš pirmo žvilgsnio parodos absoliučiai skirtingos, tačiau stebint atidžiau galima įžvelgti ir gana artimų paralelių tarp autorių ir jų kūrybinių strategijų.
Pirmiausia ─ abu autoriai, Mykolė ir Rolanas, yra jaunosios kartos kūrėjai. Antra ─ tapytojai. Trečia ─ jie imasi tradicinių žanrų (peizažo ir portreto), kurių meninės ribos ir technologijos jau, rodosi, seniai permąstytos ir išbandytos. Vis dėlto jie abu peržengia nusistovėjusias žanro teritorijas ir atneša naują perspektyvą, naują žiūros galimybę. Ką naujo šiuolaikiniame mene galima pasakyti, kuriant peizažą ar portretą? Galima, ir gana ambicingai. Ketvirta ─ abu autoriai veikia kaip tikri šiuolaikinio meno atstovai. Jiems nepakanka tiesiog tapyti savo vizijų ar aklai kopijuoti natūrą. Jie labai kruopščiai tyrinėja aplinką, ją fotografuoja, dekonstruoja, struktūruoja ir, sukūrę naują žodyną, pateikia žiūrovams kaip naują meninę strategiją. Kūrybinis procesas jiems tampa neatsiejamas nuo tiriamojo aspekto. Skaityti toliau “Peizažas ir portretas. Kas naujo?“
Bonaventūro Šalčio “Procesas“: įvykęs ir vykstantis
Ernesta Šimkienė
Tekstas “Procesas“: įvykęs ir vykstantis“, publikuotas “Lietuvos žiniose”, 2005-06-23″ ir B.Šalčio tapybos parodos “Procesas“ kataloge, Šiaulių dailės galerija, 2005 06.
Atrodytų, kad Bonaventūro Šalčio gyvenimas – tarsi viena nesibaigianti kūrybinė kelionė, kur maži stabtelėjimai atokvėpiui neretai pakeičia kryptį – kartais tiesiog ramiai pasuka dar ne iki galo išvaikščiotu takeliu, o kartais daro nenuspėjamą ir neįtikėtiną vingį užkariaujant naujas kūrybines teritorijas. Abejonių nekelia tik tai, kad menininko kūryba – nepaliaujama aplinkos ir savęs studija, siekiant to nepaprastai stebuklingo mėgavimosi grimztant į drobės gelmes. Nuolatinis ieškojimų ir atradimų PROCESAS… Skaityti toliau “Bonaventūro Šalčio “Procesas“: įvykęs ir vykstantis“
Septynioliktoji kūrybinė meditacija
Ernesta Šimkienė
Tekstas apie Šiaulių dailės mokyklos mokytojų parodą, vykusią 2015 m. gegužės mėn. Šiaulių dailės mokykloje.
Ceci n’est pas une pipe – „Tai ne pypkė“ pareiškė kažkada garsus dailininkas Renė Magritas, pavaizduodamas būtent pačią tikriausią pypkę. Taip, tai ne pypkė. Tai pypkės atvaizdas. Į kokių atvaizdų pasaulį mus septynioliktą kartą kviečia dailės mokyklos mokytojai? Kas yra labiau tikra – vaizduojamas objektas, jo atvaizdas, kūrybinio proceso viražai ar emocija, kurią sukelia kūrinys? Kiekvienas menininkas yra truputėlį egoistas – jis siūlo žiūrovui savąją tiesą, savąjį pasaulį, matymą ir suvokimą. O žiūrovo teisė – jį priimti arba ne. Čia ir įvyksta tam tikra cheminė reakcija. Reakcija į atvaizdą, į jo paviršiaus faktūras ir vidinius kodus, mezganti menininko ir žiūrovo dialogą. Skaityti toliau “Septynioliktoji kūrybinė meditacija“
Metalo užkalbėjimas
Ernesta Šimkienė
Tekstas tarptautino metalo laužo skulptūrų plenero “Jungtys“ kataloge – atvirukų rinkinyje, Žeimelis, 2016 m.
Kas gali priversti menininką palikti savo jaukią studiją, malonią ir komfortišką namų aplinką ir atsiduoti meninėms formų manipuliacijoms ir fantazijoms sunkių, džeržgiančių, šiurkščių, aštrių, spengiančių, nepaklusnių gelžgalių labirinte? Kas gali įkvėpti kūrėją belstis į mažai kam žinomą Žeimelį – miestelį šiaurės Lietuvoje ir dirbti, kurti, jungti, formuoti skulptūras metalo šiukšlyne? Atsakymo nebus. Tik žodžiai – išdavikai: idėja, žmonės, bendravimas, atradimas, procesas, rezultatas. Amžinasis kūrybos perpetuum mobile. Skaityti toliau “Metalo užkalbėjimas“
Voldemaro Barakausko akvarelės
Tekstas apie V. Barakausko akvarelės parodą
Ryškiausi ir būdingiausi Voldemaro Barakausko darbai – individualios technikos akvarelės, tačiau jo kūrybos erdvės yra ir aliejinė tapyba, ir dūmais modeliuojami piešiniai, ir skulptūriniai objektai. Autoriaus tapybos savitumas – jo paties atrasta akvarelės liejimo technika, pasitelkiant popieriaus trynimą, skutimą ir deginimą. Tai leidžia kurti skirtingas faktūras, jas įvairiai derinti ir kombinuoti. Skaityti toliau “Voldemaro Barakausko akvarelės“
Venecijos meno puota
Tekstas publikuotas dienraštyje “Lietuvos žinios“, 2005 rugsėjo 27 d.
Ernesta Šimkienė
Neįtikimo grožio Italijos mieste Venecijoje jau 51-ą kartą vyksta pasaulinis šiuolaikinio meno forumas – garsioji Venecijos bienalė, sutraukianti būrius meno mylėtojų iš viso pasaulio.
Venecija – daugelio apkalbėtas, kai kurių aplankytas, tačiau visiems puikiai žinomas Europos miestas. Senoji architektūra ir menas, karnavalai, vandens keliai ir gondolos puikiai sugyvena su didžiulėmis šiuolaikinio meno parodomis, išsibarsčiusiomis po visą ant vandens, salų ir medinių pastolių pastatytą miestą. Skaityti toliau “Venecijos meno puota“
Šiaulių dailininkai
Įvadinis tekstas meno albume “Šiaulių dailinininkai“, išleido Lietuvos dailininkų sąjunga, 2009.
Ernesta Šimkienė
Kiekvieno miesto ar regiono meno pasaulis kuriamas ant pasaulinės meno istorijos, nacionalinių vertybių bei dabarties ir vietinio konteksto pamatų. Šis sudėtinis procesas kaskart atveria skirtingą kultūrinį rezultatą. Tad vertindami konkrečiomis ribomis apibrėžtą meno erdvę, turime atsižvelgti į daugelį priežasčių bei pasekmių, kurios ir formuoja jos unikalų vaizdą. Skaityti toliau “Šiaulių dailininkai“
Ironija iš vandens ir spalvos
Tekstas publikuotas dienraštyje “Lietuvos žinios“, 2006 kovo 29 d.
Ernesta Šimkienė
Šiaulių universiteto dailės galerijoje atidaryta tapytojo Voldemaro Barakausko paroda, ironiškai pavadinta „Piešimas vandeniniais dažais“. Autorius – vienas savičiausių Šiaulių miesto menininkų, turintis itin subtilų humoro jausmą bei savo gyvenimo ir kūrybos filosofiją.
Pavadinęs parodą „Piešimu vandeniniais dažais“ Voldemaras Barakauskas tarsi deklaruoja, kad jo darbai – tai ne tapyba. Nors autorius yra vienas is nedaugelio profesionalių Šiaulių miesto akvarelistų, šiuo teiginiu jis lyg ir bando atsiriboti nuo tradicinės šios technikos sampratos. Vandeniniai dažai mus nukelia kažkur į vaikystę, kai visus vandeniu skiedžiamus dažus tiesiog ir vadindavom vandenininiais dažais. Šitaip „supaprastinti“ reikalą ir žvelgti į reiškinius tiesiai ir iš esmės yra būdingas šio kūrėjo bruožas. Jis nebijo solidaus „akvarelės“ pavadinimo iškeisti į piešimą dažais, atskiestais vandeniu. Šitaip ironizuoti gali tik aukštą techninę meistrystę ir minties intelektualumą valdantis menininkas. Skaityti toliau “Ironija iš vandens ir spalvos“
Romano Vilkausko paroda Piarnu, Estijoje
Tekstas apie tapytojo Romano Vilkausko parodą, surengtą 2005 metų rugpjūčio mėnesį, Piarnu miesto galerijoje, Estijoje. Tekstas publikuotas 2005 rugpjūčio 9 d. dienraštyje “Lietuvos žinios“.
Ernesta Šimkienė
Meno tiltas: Lietuva – Estija
Tęsiant ir stiprinat kultūrinio bendradarbiavimo saitus tarp Baltijos šalių, Estijos vasaros sostinėje, Piarnu mieste, surengta žinomo lietuvių tapytojo, šiauliečio Romano Vilkausko kūrybos paroda.
Trijų Baltijos šalių miestų: Šiaulių (Lietuva), Jelgavos (Latvija) ir Piarnu (Estija) įtikinamiausias draugystės įrodymas – bendri kūrybiniai projektai ir mainai. Jau septyni metai šie miestai keičiasi parodomis ir menininkais, rengia bendras temines parodas ir plenerus. Šių metų gegužę trijų Baltijos šalių miestų menininkai dalyvavo gatvės skulptūrų plenere Jelgavoje. Neatsitiktinumas ir dabar Piarnu miesto dailės galerijoje vykstanti Šiaulių miesto menininko Romano Vilkausko paroda. Skaityti toliau “Romano Vilkausko paroda Piarnu, Estijoje“
Užburiantys Miró dialogai
Ernesta Šimkienė
Tekstas publikuotas Šiaulių universiteto mėnraštyje “Park@s“, Nr. 54, 2007 m. liepos mėn.
Šiaulių dailės galerijoje pusantro mėnesio eksponuota unikali ispanų menininko Joano Miró (1893 – 1983) originalių plakatų kolekcija. Tai 154 plakatai, sukurti 1937 – 1983 metais. Kolekcininkas gydytojas švedas Nilsas Tryding‘as visus juos surinko ir 2003 metais padovanojo Kristianstado (Švedija) miestui. Tam, kad J. Miró kūrybą galėtų pamatyti kuo daugiau žmonių, o ypatingai – vaikų ir jaunimo. Galerijoje pristatydamas Miró parodą Nilsas dėvėjo raudoną katalonietišką kepuraitę – taip jis daro kiekvieną kartą kalbėdamas apie ispanų menininką. Menininką, kuris tiesiog dievino savo gimtąją Kataloniją ir sukūrė nuostabų kultūrinį palikimą. Skaityti toliau “Užburiantys Miró dialogai“
Aleksandro Ostašenkovo Šiauliai. Miesto meditacijos
Ernesta Šimkienė
Tekstas publikuotas Aleksandro Ostašenkovo fotografijų albume “Mano Šiauliai“, fotografijos 1982 – 2011. Albumas išleistas 2011 m.
Miestai būna visokie. Kerintys, milžiniški, stulbinantys, nematyti, seni, klestintys, neaprėpiami, įsimintini, klaidūs, paprasti, jaukūs… Į vienus norisi vėl ir vėl sugrįžti, kitiems esi absoliučiai abejingas. Vieni disciplinuoja, kiti atpalaiduoja. Miestai kaip žmonės – kiekvienas su savo likimu, charakteriu, sėkmių ar nesėkmių istorijomis ir legendomis. Vieni nuolat šurmuliuoja, jų gatvėmis aidint nenutrūkstamai žingsnių muzikai, kiti stūkso vieniši tarsi yrančios sienos, nuo kurių pamažu byra istorijos ir laiko akmenys. Dar būna ypatingi miestai – gimti, studijų, meilės, gyvenimo… Neretai juos švelniai pavadiname „mano“.
Skaityti toliau “Aleksandro Ostašenkovo Šiauliai. Miesto meditacijos“
„Mano miestas“ – lyriškas fotografo dienoraštis. Aleksandras Ostašenkovas
Ernesta Šimkienė
Tekstas publikuotas dienraštyje “Lietuvos žinios“, 2006-10-21.
https://www.lzinios.lt/Kultura-ir-pramogos/mano-miestas-lyriskas-fotografo-dienorastis/104180
Šiaulietis fotomenininkas Aleksandras Ostašenkovas tik ką išleido naują savo fotografijų albumą „Mano miestas“, kuriame pateikiamas visai kitoks – itin jautrus, subtilus ir asmeniškas požiūris į savo miestą ir save.
A.Ostašenkovo fotografijų albumas toli gražu nepretenduoja į nudailinto ir saldaus reprezentacinio miesto gido statusą. Tai autoriaus sustabdytų akimirkų knyga, verčianti žiūrovą nusiimti kaukę, atsitraukti į šalį ir pajausti tą Šiaulių miestą, kurį jau seniai užmiršai arba tą, kurio net nesi matęs. Skaityti toliau “„Mano miestas“ – lyriškas fotografo dienoraštis. Aleksandras Ostašenkovas“
Vartojimo ypatumai, arba Pirk ir mirk
Ernesta Šimkienė
Tekstas publikuotas savaitraštyje “Šiauliai plius“, 2011-04-15.
„Skizze“ galerijoje atidaryta grupinė teminė paroda „Pirk / Mirk“ kviečia žiūrovus pasigilinti į vartotojiškumo apraiškas mūsų kasdieniniame gyvenime.
Jei reikėtų apibūdinti mūsų šiuolaikinę visuomenę, tai frazė „vartotojiška kultūra“, ko gero, tiksliausiai tai atspindėtų. Vartotojiški santykiai tinka kone visoms gyvenimo sritims ir situacijoms. Mes jau net neturime pasirinkimo – yra tik vienas kelias – pirkti, pirkti, pirkti. O šio maratono etapai bei galutinis tikslas – materialinė gerovė ir… mirtis. Skamba ne itin patraukliai, bet toks yra gyvenimo ciklas. Jei nedalyvausi šiame uždarame vartojimo rate – prarasi šansą, nebūsi toks, kaip visi, neįkūnysi tam tikro visuomenės deklaruojamo ir primetamo statuso. O jei pažvelgsime dar globaliau – jei viename pasaulio kampelyje kažkas nustos vartoti tam tikrus daiktus, tai gali žlugti ištisos kito žemės krašto ekonomikos. Skaityti toliau “Vartojimo ypatumai, arba Pirk ir mirk“
Ugniaus Ratniko traukos centrai
Ernesta Šimkienė
Tekstas apie Ugniaus Ratniko personalinę parodą “Magnetai“, surengtą 2007 metų spalio mėnesį Šiaulių dailės galerijoje.
Šiaulių dailės galerijoje atidarytoje šiauliečio menininko Ugniaus Ratniko tapybos parodoje „Magnetai“ eksponuojama ne tik keliolika naujausių autoriaus kūrinių. Žiūrovai taip pat gali stebėti virtualią parodą besikeičiančiose skaidrėse – beveik 400 autoriaus paveikslų, sukurtų daugiau nei per penkiolika metų. Skaityti toliau “Ugniaus Ratniko traukos centrai“
Miesto sienos ir kiti objektai. Šiauliai
Miestus galima atrasti skirtingais pjūviais – tyrinėjant architektūrą, lankant muziejus, degustuojant vietinę ar globalią virtuvę. Galima miestuose tiesiog būti ir nieko neveikti – leisti sąmonei ir pasąmonei pasyviai plaukti miesto paviršiais ir gyliais, jausti vietovės kvapus, vibracijas ir garsus. Miesto tapatumą galima atverti ir kitaip – keliaujant gatvės meno kūrinių vertikalėmis ir horizontalėmis. Šį kartą – apie Šiaulius. Per keletą metų čia atsirado įvairių naujų meno kūrinių viešose miesto erdvėse – nuo sienų tapybos iki įvairiausių skulptūrinių objektų – keistų, provokuojančių, žaismingų, melancholiškų, drąsių, ramių… Skirtingi, kasdienybės monotonijai iššūkį metantys kūriniai. Treniruotė apsnūdusiam protui. Be jų jau būtų kitaip – plikos ir pilkos betono sienos su mumis niekaip nekalba ir mūsų nejaudina. Komunikacija ima rastis, kai yra turinys. Ne veltui sūnus, būdamas kokių penkerių metų, intensyviai ir garsiai svarstė, kad paprastos namų sienos yra absoliučiai neįdomios, kad jas reikia išpiešti ir nuspalvinti. Tiesa kalba vaiko lūpomis. Skaityti toliau “Miesto sienos ir kiti objektai. Šiauliai“
MENAS+
Visą laiką mane žavėjo ir labai rūpėjo tie stebuklingi dalykai, kurie gimsta netikėtai sujungus mokslą ir meną, pažvelgus į tradicinius dalykus per kitokią prizmę ar temą. Pabandžiau sudėlioti šias idėjas į vieną vietą – gal bus naudinga ir kitiems, ypač tiems, kam įdomus kūrybiškesnis mokymas ir mokymąsis. Pavartykite ČIA:
Šiaulių dailės mokykloje – pavasaris
Tekstas publikuotas portale “Etaplius“, 2017-05-10
http://www.etaplius.lt/siauliu-dailes-mokykloje-pavasaris
Ugnius Ratnikas
Ernesta Šimkienė
Šiaulių dailės mokykloje – pavasaris. Po žiemos santūraus susikaupimo mokykla tiesiog pražydo kūrybine fantazija, eksperimentais, renginių gausa. Mokykla šiais metais švenčia 50 metų jubiliejų. Natūralu, kad tai ne tik apibendrinimo, žvilgsnio į praėjusį laiką metas. Tai didelis noras atsinaujinti, keistis, gyvuoti. Gyventi laisva kūrybine dvasia. Šiuolaikinis pasaulis kinta labai greitai, kelia naujus, nenuspėjamus iššūkius augančiai kartai. Tuo pačiu tai atneša vis aiškesnį suvokimą, kad kūrybiškumas bus vis labiau reikalingas ateities žmonėms.
Tarp šviesos ir šešėlio. Edita Sūdžiūtė
Tekstas apie Editos Sūdžiūtės parodą FOTO/SINTEZĖ, publikuotas 4-osios tarptautinės akvarelės bienalės „Baltijos tiltai“ kataloge, Lietuvos dailininkų sąjungos leidykla, 2012.
Ernesta Šimkienė
Tarp šviesos ir šešėlio
Ieškoti ir tyrinėti. Jungti ir skaidyti. Pratęsti ir sustabdyti. Ištrūkti į šviesą ir paskęsti šešėlyje. Įvaizdinti tai, kas nematoma ir sugriauti tai, kas akivaizdu. Suvienyti tai, kas neįmanoma ir padalinti tai, kas vientisa. Priversti abejoti ir klausti. Tokiais meniškais kodais byloja menininkė Edita Sūdžiūtė į bendrą kūrybinę visumą sintetindama akvarelę ir fotografiją. Ji peržengia technologinius laiptelius ir leidžiasi į prasminių užuominų paieškas. Pažymėtina, kad autorės fotografijos nėra kaip nors paveiktos skaitmeninių efektų, tai daugkartinės ekspozicijos rezultatas.
Erdvė išprovokavo menininkių duetą. Ksenija Jaroševaitė ir Aleksandra Jacovskytė
Ernesta Šimkienė
Tekstas, spausdintas dienraštyje “Lietuvos žinios“, 2006-11-11: http://lzinios.lt/lzinios/Kultura-ir-pramogos/erdve-isprovokavo-menininkiu-dueta/104630
Šiaulių dailės galerijoje veikia dviejų žinomų Lietuvos menininkių Ksenijos Jaroševaitės ir Aleksandros Jacovskytės kūrinių paroda, kurioje pristatomos skulptūros, piešiniai ir fotografijos. Tai parodų ciklo „Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatai“ tęsinys, meno žiūrovams pristatantis aukščiausiu valstybės apdovanojimu įvertintų menininkų kūrybą.
Skaityti toliau “Erdvė išprovokavo menininkių duetą. Ksenija Jaroševaitė ir Aleksandra Jacovskytė“
Gyvenimo spalvų archeologas. Viktoras Ostašenkovas
Ernesta Šimkienė
Tekstas publikuotas savaitraštyje “Nemunas“, 2013 gruodžio 19 – 2014 sausio 8 d. Nr. 44-45; interneto dienraštyje Bernardinai.lt, 2014-01-06; “Šiaulių krašto“ priede “Atolankos“, 2013-11-29.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-01-06-ernesta-simkiene-gyvenimo-spalvu-archeologas/112371
Gyvenimo spalvų archeologas
Būdavo, eini ir regi Viktorą mieste. Pasitempusį, orų, smagų. Visuomet puošnų ir išsiskiriantį. Švytintį ir charizmatišką. Ir sau slapčia pagalvoji – taip, viskas gerai, šiandien viskas kaip vakar.
Bet Viktoras jau liko vakar. Išėjo… Skaityti toliau “Gyvenimo spalvų archeologas. Viktoras Ostašenkovas“
“Enter” į / apie naująsias medijas
Tekstas spausdintas savaitraštyje “Literatūra ir menas“, 2006-05-26 nr. 3097
Ernesta Šimkienė
PRIEŽASTIS
Kai mintys ir idėjos transformuojasi į nuliukų ir vienetukų kombinacijas, pasireiškiančias vaizdų ar garsų pavidalu, kai imamame simuliuoti tikrovę ir kurti dirbtinį pasaulį, kai pasaulio duomenų bazėse egzistuojame kaip viso labo tam tikrų skaičių derinys, imame blaškytis ir nerimauti, kur ta riba, skirianti realų pasaulį nuo dirbtinio, tikrovę nuo fantazijos ir vaizduotės. Naujosios technologijos, kuriamos paties žmogaus proto ir vaizduotės pastangomis (kartais tai tiesiog užmirštame), mezga didžiulius tinklus ir į savo pinkles įtraukia patį jų kūrėją. Kelio atgal nebėra.
Jungtis: Norwich (GB) – Šiauliai (LT)
Tekstas apie parodą “Jungtis“, veikusią Šiaulių universiteto dailės galerijoje, spausdintas dienraštyje “Lietuvos žinios“, 2006 m. vasario mėnesį.
Ernesta Šimkienė
Tarptautinis kultūrinis bendradarbiavimas tampa vis svarbesne ir beveik neišvengiama šiandienos realija. Tokio bendrystės ir kultūrinių mainų pavyzdžiu tapo fotografijų ir video projektų paroda „Jungtis“ Šiaulių universiteto dailės galerijoje, kur lygiomis teisėmis savo kūrybą pristato Norwich‘o (Didžioji Britanija) Meno ir dizaino mokyklos bei Šiaulių universiteto audiovizualinio meno katedros studentai.
Kičo patampymas už ūsų
Ernesta Šimkienė
Tekstas parengtas teminei konceptualiai parodai “Kičas kitaip”, vykusioje ŠU dailės galerijoje 2005 metais.
Kičas – tai banalu ir sentimentalu. Pigu ir neskoninga. Pompastiška ir paviršutiniška. Kičą reikia paslėpti giliai stalčiuje arba tamsiausiame dirbtuvės kamputy ir, ginkdie, niekam niekam nerodyti, nes tai yra tikra negarbė ir gėda menininkui.
Mistiškas Uogintų teatras. Reda ir Arūnas Uogintai
Ernesta Šimkienė
Tekstas spausdintas dienraštyje “Lietuvos žinios“, 2007 03 09
http://lzinios.lt/lzinios/Prie-kavos/mistiskas-uogintu-teatras/107410
Žinomi šiauliečiai menininkai Reda ir Arūnas Uogintai savo kūrybos parodą „Asfaltas“ Šiaulių dailės galerijoje atidarė teatralizuotu karnavališku performansu, visiškai atsisakę įprastos oficialios parodų atidarymo formos.
Skaityti toliau “Mistiškas Uogintų teatras. Reda ir Arūnas Uogintai“
Ką gali įžvelgti Norvilaitės grafikoje. Kristina Norvilaitė
Ernesta Šimkienė
Tekstas publikuotas dienraštyje “Lietuvos žinios“, 2007-04-04: http://lzinios.lt/lzinios/Kultura-ir-pramogos/ka-gali-izvelgti-norvilaites-grafikoje/107952
Šiaulių universiteto dailės galerijoje atidaryta jaunos vilnietės menininkės Kristinos Norvilaitės grafikos paroda “Ar tu tai matei?“ kviečia žiūrovus pasinerti į vaizdų pasaulį ir bandyti atsakyti į menininkės pateiktą klausimą Konceptualia ir vientisa raudono kolorito grafikos atspaudų kolekcija grafikė Kristina Norvilaitė pirmąkart prisistato Šiaulių publikai.
Skaityti toliau “Ką gali įžvelgti Norvilaitės grafikoje. Kristina Norvilaitė“
Apie gyvenimą – minkštai ir žaismingai. Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė
Ernesta Šimkienė
Tekstas publikuotas dienraštyje “Lietuvos žinios“, 2007-04-21:
http://lzinios.lt/lzinios/Kultura-ir-pramogos/apie-gyvenima-minkstai-ir-zaismingai/108314
Šiaulių universiteto dailės galerijoje atidarytoje vilnietės menininkės Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės tekstilės parodoje “Minkštas požiūris“ žiūrovai kviečiami pasinerti į netikėtų ir originalių šiuolaikinės tekstilės sprendimų erdvę Tekstilės parodomis nelepinama šiauliečių publika Universiteto dailės galerijoje gali susipažinti su jaunos ir įdomios Lietuvos tekstilininkės Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės kūryba. Minkštas tekstilininkės Severijos pasaulis, kupinas netikėtų technologinių sprendimų, stebina žiūrovus naujomis raiškos formomis ir plastika. Autorė demonstruoja naują požiūrį į medžiagas ir priemones bei jų taikymą kūryboje.
Skaityti toliau “Apie gyvenimą – minkštai ir žaismingai. Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė“