Mistiškas Uogintų teatras. Reda ir Arūnas Uogintai

Ernesta Šimkienė

Tekstas spausdintas dienraštyje “Lietuvos žinios“, 2007 03 09
http://lzinios.lt/lzinios/Prie-kavos/mistiskas-uogintu-teatras/107410

Žinomi šiauliečiai menininkai Reda ir Arūnas Uogintai savo kūrybos parodą „Asfaltas“ Šiaulių dailės galerijoje atidarė teatralizuotu karnavališku performansu, visiškai atsisakę įprastos oficialios parodų atidarymo formos.

Reda ir Arūnas Uogintai – aktyvios ir ryškios Šiaulių meninio ir kultūrinio gyvenimo asmenybės žiūrovus neretai stebina savo įsimintinomis meninėmis akcijomis. Šį kartą iš galerijos balkono į pilną žiūrovų salę nusileidusios keisčiausios kaukėtos būtybės pripildė erdvę spalvų, garsų, ritualizuotų šokio elementų bei prakaitą varančio sunkaus fizinio darbo. Meninis vyksmas buvo užmaišytas iš lietuvybę simbolizuojančių elementų: klumpių, verpimo ratelių, tautinių karūnų ir juostų, linų pėdų bei šiuolaikinę aplinką iliustruojančių objektų: asfalto, plytų, ryškių oranžinių kelio darbininkų kostiumų.

Triukšmingas performansas, kurio muzikinį foną kūrė du legendinės grupės „Bix“ nariai, kaitino žiūrovų klausą ir regą. Keistos kaukėtos būtybės su didžiuliais snapais sukosi ir judėjo lyg nužengusios iš keistai šiurpinančio ir gluminančio gyvenimo teatro. Performanse panaudoti tautiniai motyvai tarsi klausia: kas yra Lietuva ir lietuviškumas dabar, koks mūsų identitetas, ką mes reiškiame ir kokie esame pasaulio, Europos kontekste? Ką šiandien reiškia visiems lietuviams atpažįstami mūsų tautos palikimo elementai: klumpės, verpimo rateliai, tautinės juostos, kurios jau visiškai nebenaudojamos lietuvio gyvenime ir tapo tik muziejiniais eksponatais? Ką šie seni lietuvio buities rakandai reiškia kitiems pasaulio gyventojams? Kaip visa tai keičiasi, kai mes judame globalaus pasaulio ir vientisos Europos link? Menininkai kelia šiuos klausimus, bandydami surasti savo tapatumą šiuolaikiniame pasaulyje.

Unikalia autorine technika sukurtos kaukės – pačios Redos autoportretai performanso metu vis keičiamos ir kraunamos viena ant kitos tyrinėjo ir liudijo šį nelengvą savęs ieškojimo kelią. Akcijos pabaigoje kaukės buvo suguldytos ant asfalto blokelių, sukurdamos tarsi kelio iliuziją, kuris veda į platesnį pasaulį ir klausė, kokius save mes tame kelyje matome? Tai tam tikra aliuzija į dabar Lietuvoje sparčiai tiesiamus kelius, finansuojamus iš Europos Sąjungos, kurie mus turėtų nuvesti į geresnį gyvenimą. Kaip bus iš tiesų – parodys laikas, o Reda ir Arūnas sumaišė archaiškus ir šiuolaikiškus elementus, įpynė mistinio prado, taip bandydami iš naujo permąstyti tikrąsias vertybes – kas yra toji lietuvybė dabar ir ar ji neprarado savo esmės, besidangstydama tik išoriniais lietuviškumą simbolizuojančiais elementais. Performansas baigėsi jo dalyviams vienas po kito paliekant salę, o kartu ir daugelio minčių bei klausimų apniktus žiūrovus.

Po Uogintų performanso galerijoje įvyko dar viena nedidelė akcija. Skulptorius Gintautas Lukošaitis paskelbė šiauliečio menininko Bronislovo Rudžio atsiųstą telefonogramą. Redai ir Arūnui skirtas tekstas dar kartą liudijo jų asmenybių savitumą:  „…linkėjimai asfalto  ir gėlių vaikams – Uogintams už tai, kad jie nusimezgė Lietuvos vėliavos spalvų kepures, už tai, kad jie tokias kepures numezgė ir savo draugams, už tai, kad jie skaito Harmsą, už tai, kad jie nešioja liemenes, kartais perukus, o kartais nenešioja nieko…“.

Menininkai savo originaliomis akcijomis ir performansais siekia ne tik išreikšti savo kūrybinę idėją. Pasak Redos, labai norėtųsi vystyti ir įtvirtinti performanso, kaip meno rūšies tradicijas, kurios Lietuvoje yra gerokai silpnesnės, nei Estijoje, jau nekalbant apie stiprią austrų performanso mokyklą. Tai dar viena – edukacinė menininkų misija, kuri nestebina, nes Šiaulių universitete dėstydami meno dalykus studentams, jie realiai suvokia santykį tarp akademinės ir meno bendruomenės, tarp teorijos ir praktikos. Redos ir Arūno performansai vystosi ir perauga į naujas akcijas, kuriose plėtojama bei vis kitaip pateikiama jų iškelta idėja. Įvairiausios būtybės bei tam tikri ritualai ir elementai keliauja iš vienos akcijos į kitą, transformuojasi ir gimsta naujuose pavidaluose ir temose. Nerealūs Uogintų akcijų personažai, kuriantys mistišką reginį, tuo pačiu audžia ir realią, konkrečią meninio vyksmo idėją.

Grafikės Redos ir tapytojo Arūno bendri kūrybiniai sumanymai susitinka jų performansuose ir akcijose, mados pasirodymuose ir virsta vientisu gyvybingu karnavališku veiksmu, teikiančiu tikrą džiaugsmą meno gurmanams ir paprastiems žiūrovams. Kūrybinis menininkų tandemas kartu yra sukūręs daugelį kostiumų ir scenografijų Šiaulių ir Klaipėdos dramos taetro spektakliams, įvairių miesto švenčių teatralizuotiems, muzikiniams pasirodymams. Ypatingai glaudus menininkų santykis su teatru bei žaismingas gyvenimo spalvų ir skonio pojūtis akivaizdus ir kasdieniniame jų gyvenime – Reda visuomet stebina ir miesto pilkumoje išsiskiria savo originalia, išlaisvintos fantazijos kuriama apranga.

2003 metais Reda ir Arūnas Uogintai pripažinti Šiaulių miesto Metų dailininkais. Jie dalyvauja parodose ir meno festivaliuose Šiauliuose, Lietuvoje ir užsienyje (Lenkijoje, Vengrijoje, JAV, Olandijoje, Austrijoje, Rusijoje, Japonijoje, Vokietijoje. Suomijoje, Norvegijoje, Estijoje, Latvijoje). 1993 metais įkūrę grupę „Archeologai“ ir šiuo pavadinimu rengę performansų ir parodų ciklus, Reda ir Arūnas Uogintai išties yra tarsi tos ribos tarp gyvenimo ir meno tyrinėtojai – „archeologai“, bandantys į meną ir teatrą įnešti gyvenimo, o į tikrąjį gyvenimą – kūrybos skonį.