Tekstas apie V. Barakausko akvarelės parodą
Ryškiausi ir būdingiausi Voldemaro Barakausko darbai – individualios technikos akvarelės, tačiau jo kūrybos erdvės yra ir aliejinė tapyba, ir dūmais modeliuojami piešiniai, ir skulptūriniai objektai. Autoriaus tapybos savitumas – jo paties atrasta akvarelės liejimo technika, pasitelkiant popieriaus trynimą, skutimą ir deginimą. Tai leidžia kurti skirtingas faktūras, jas įvairiai derinti ir kombinuoti.
Atrastos tapybinės faktūros kuria abstrakčias spalvines dėmės ir plotus, kurie yra tik aliuzija į atpažįstamą objektą. Šalia jų išnyra itin preciziškai nutapytas – nupaišytas daiktas, figūra ar gyvis, kur realistiškumas tampa skaudžiai atviru ir akivaizdžiu. Toks tapybos metodas leidžai autoriui taikliai, atvirai ir ironiškai pasakyti tai, kas jam aktualu, nebijant pasijuokti iš savęs ir gyvenimo absurdiškumo. Santūrus koloritas ir akvarelės liejimo virtuoziškumas sukuria ne tik estetišką tapybinį reginį, bet netrukdo išreikšti ir kritiško bei ironiško autoriaus požiūrio į aplinką. Jo paveikslai – tarsi karti piliulė, paslaptingai įvyniota į gražų popierėlį.
Autorius yra ne tik puikiai įvaldęs akvarelės arba, anot jo paties, tapymo paspalvintu vandenėliu techniką. Menininkas yra ir įvairių provokacijų bei savotiškų testų žiūrovui kūrėjas. Jis pateikia tam tikras užduotis ir kodus savo paveiksluose ar intriguojančiose akcijose. Žiūrovo tikslas – atrasti patį giliausią minties posūkį. Tai tarsi žaidimas – pastebėti paslėptą prasmės siūlą tarp daugybės užuominų ir jį išvynioti. Savo paveiksluose plėtojamas temas sprendžia šmaikščiai, vieną mintį slėpdamas kitoje.
Barakauskas savo kūryboje yra konceptualus ir nuoseklus. Šiuolaikinėje kultūroje – daug greitai sukuriamo meno. Apie Voldemaro kūrybą to nepasakysi, nes čia susijungia du esminiai kūrinio sluoksniai: techninis meistriškumas bei minties ir idėjos konceptualumas. Voldemaro kūryboje ne viskas vienodai permatoma ir perprantama. Autorius mato viską, tačiau pats nesileidžia būti iki galo pamatytas ir „apčiupinėtas“.
Begalė skirtingų faktūrų ir jose išryškėjančios konkrečios formos ir objektai Barakausko akvarelėse sukuria daugiasluoksniškumo įspūdį, kur pinasi keletas pasakojimo ar siužeto linijų. Spalvų gama santūri, tarsi pasiskolinta iš įvairių tikrovėje egzistuojančių žemės ar vandens paviršių. Natūralios gamtos formos ir faktūros, jos cikliškumas ir dėsniai bei žmogaus santykis su aplinka diktuoja individualius kūrybinius sprendimus. Vaizduotės pastangomis autorius visa tai pefrazuoja, kurdamas naujas fikcijas ir vaizdinius.
Parašykite komentarą