Ernesta Šimkienė
Tekstas apie Ugniaus Ratniko personalinę parodą “Magnetai“, surengtą 2007 metų spalio mėnesį Šiaulių dailės galerijoje.
Šiaulių dailės galerijoje atidarytoje šiauliečio menininko Ugniaus Ratniko tapybos parodoje „Magnetai“ eksponuojama ne tik keliolika naujausių autoriaus kūrinių. Žiūrovai taip pat gali stebėti virtualią parodą besikeičiančiose skaidrėse – beveik 400 autoriaus paveikslų, sukurtų daugiau nei per penkiolika metų.
Ugnius Ratnikas – vienas įdomiausių ne pačios jauniausios, bet dar ir ne viduriniosios kartos Šiaulių miesto menininkų. Jau savo kūrybinio kelio pradžioje Ugnius Ratnikas išsiskyrė savita ir originalia menine plastika ir turiniu. Gana aktyviai, nors ir su pertraukomis, dalyvaudamas įvairiuose meniniuose projektuose bei parodose, menininkas susiformavo kaip universalus kūrėjas, kuriam svarbiausia išsakyti tai kas rūpi, kūrybinei raiškai pasitelkiant bet kurią meno rūšį: grafiką, tapybą ar fotografiją.
Ugniaus tapyba gimsta tarsi iš grafikos įsčių, tačiau drobės paviršiuje pratrūksta itin ekspresyviais spalviniais proveržiais. Tai išduoda tam tikrą menininko vidinę būseną: emocijas, išgyvenimus ir fantazijas, kurios socialiniame kontekste lyg ir turėtų būti suvaldytos, tačiau giliai viduje kunkuliuoja tarsi neišsiliejusios lavos masė. Paveiksluose daug žmonių portretų – vienur jie tarsi primena konkretų žmogų, kitur – įsivaizduoti ir fantazijos sukurti personažai. Drobės labai ekspresyvios, jų personažai patiria įvairias menines deformacijas, sukurdami tai šiurpinančią, tai švelnumo kupiną nuotaiką. Gyvenimas yra pilnas netikėtų krypčių ir posūkių – būtent tai byloja ir autoriaus kūrybos braižas, ir jo darbų temos.
Ankstyvajame menininko kūrybos etape dominavo itin spalvingos, ekspresyvios ir dekoratyvios kompozicijos, kiek primenančios dvidešimto amžiaus pradžios modernistų braižą. Savo kūryboje sujungdamas ekspresionistinę, siurrealistinę, abstrakscionistinę, o kai kada ir kubistinę stilistikas, Ugnius kuria naujus meninius pasaulius bei savarankišką meninės kalbos kodą, kupiną tam tikros vidinės sumaišties ir chaoso. Pastarųjų metų tapyboje, o taip pat ir eksponuojamoje naujausioje parodoje „Magnetai“ autorius tarsi aprimsta ir išsigrynina: paveiksluose daugiau apmąstymų ir kontempliacijų, koloritas subtilesnis ir ramesnis, formos ir linijos aiškesnės. Tačiau kūryba išlieka labai sodri, įvairialypė – joje tarsi susipina sapnai ir realaus gyvenimo nuotrupos.
Menininkas nuoširdžiai gilinasi į save, kartu spręsdamas globalius ir sunkiai įveikiamus klausimus. Jis tarsi tyrinėja, kodėl gyvenime viskas susiklosto taip, ir ne kitaip. Ugnius tai prilygina magneto veikimo principui: vieni daiktai pritraukia kitus, o kiti stumia. Tokią pat paralelę jis atranda ir žmogaus gyvenimo ir likimo linijoje, visa tai kūrybiškai plėtodamas savo paveiksluose.
Būtent apie tokius egzistencinius dalykus Ratnikas ir kalba naujuose savo kūriniuose: „Kartais paklausiu savęs, kas mus padaro tuo, kuo esam? Kas chaotiškus gyvenimo įvykius, patirtis, sutiktus žmones, matytus vaizdus, mintis, mistinius virpesius sulydo į vieną gyvenimą? Kada atsitiktinumai, klaidos, pasisekimai ir nuopoliai tampa vientisa prasmingų įvykių grandine? Kas nuveda mane i tai? Kas visa ko virsme yra amžinybės dalis? Traukos centras, kuris pritraukia visa tai… jėga, kuri begaliniame pasirinkimų sraute pastūmėja mus nueiti ten, kur nueiname… iš begalybės galimybių rinkdamiesi būtent tik tą vieną… Kiekvienas paveikslas turi savo istoriją, vis kitokią, nepakartojamą… Sukabinti vienas šalia kito, jie persipina nematomais saitais ir ryšiais. Tampa visuma. Tai ne palaidi karoliukai, tai – vėrinys… nematomos traukos laikomas vienumoje. Magnetai…”
Ugniaus paveikslai tarsi magnetai prikausto žiūrovo žvilgsnį ir emocijas, priversdami stabtelėti ir šiek tiek paklajoti kūrinio vidiniais takais, kuriuose sutikti personažai tarsi traukia vėl ir vėl žvilgsniu ir mintimis į juos sugrįžti.
ČIA DABAR 
Parašykite komentarą