Bonaventūro Šalčio “Procesas“: įvykęs ir vykstantis

Ernesta Šimkienė

Tekstas “Procesas“: įvykęs ir vykstantis“, publikuotas “Lietuvos žiniose”, 2005-06-23″ ir B.Šalčio tapybos parodos “Procesas“ kataloge, Šiaulių dailės galerija, 2005 06.

Atrodytų, kad Bonaventūro Šalčio gyvenimas – tarsi viena nesibaigianti kūrybinė kelionė, kur maži stabtelėjimai atokvėpiui neretai pakeičia kryptį – kartais tiesiog ramiai pasuka dar ne iki galo išvaikščiotu takeliu, o kartais daro nenuspėjamą ir neįtikėtiną vingį užkariaujant naujas kūrybines teritorijas. Abejonių nekelia tik tai, kad menininko kūryba – nepaliaujama aplinkos ir savęs studija, siekiant to nepaprastai stebuklingo mėgavimosi grimztant į drobės gelmes. Nuolatinis ieškojimų ir atradimų PROCESAS…

Paveikslus tarsi apipina šilkinės gijos, jungiančios prisiminimus apie kadaise tėviškėje patirtą skonį ir kvapą su dabarties akimirkos nuotaika, sukelta pro langą besiliejančios seno parko vakaro šviesos. Itin jautrus, subtilus ir pastabus aplinkinio pasaulio stebėjimas ir reflektavimas, sukuriant naują vietą paslaptims ir grožybėms. Čia visa savo esybe sušvyti daiktų ir faktūrų estetika. Ištirpimas abstrakte ar tikrovės įspūdžiai ir interpretacijos? Ir tai, ir tai. Autorius patiria daugybę gyvenimų – vieną čia, kartu su mumis. Kitus – kiekvienoje naujoje drobėje, kurioje apsigyvena su tam tikromis nuotaikomis, jausmais ir įspūdžiais, sukeltais asmeninio santykio su sutiktu žmogumi, turėtu daiktu, pajausta erdve, išgyventu laiku bei… savimi. O žiūrovui kiekvienas Bonaventūro paveikslas – galimybė patirti dar kitoniškesnį santykį su jo kuriama abstrakčiąja realybe.

Ryški ir dažna asociacija, kad B.Šaltis – portretų tapytojas. Gal kiek nutolęs nuo tiesioginio žmogaus vaizdavimo, autorius vis dėlto portretuoja visą gyvenimą: daiktus, prisiminimus, jausmus, vietoves… Visi jie suranda savo pasaulį ir nuotaiką drobės stačiakampyje. Ypatingai šiltas žemiškas koloritas. Čia nėra nieko aitraus – nei minties, nei spalvos, nei potėpio. Mirguliuojančios gyvų potėpių masės nurimsta apvaldytos lygios tarsi stiklas ar metalo paviršius dėmės. Atpažįstamo peizažo šviesa, sušvytinti šiltame rugių lauke ar vėsiame pūgos siautuly, mielas, savo istoriją turintis daiktas ar visais įmanomais niuansais žaidžianti paviršiaus faktūra – visa tai yra be galo jautru, gilu ir medžiagiška.

Menininko gyvenime vyksta nesibaigiantis PROCESAS. Esamos tikrovės ardymas ir naujos lipdymas. Subtilus santykis su aplinka B.Šalčio charizmatiškos asmenybės dėka drobėse formuojasi kaip prasmių ir minčių kodavimas, siekiant lengvumo ir neįspėjamumo įspūdžio.

Bonaventūras – lot. „gėrybes žadantis“. Jis ne tik žada. Jis kuria ir duoda, dovanodamas naują gražesnį paveikslų pasaulį dažnose ir vis kitokiose savo kūrybos parodose, kokybiškai atstovaudamas Šiaulių miesto ir visos Lietuvos meno elitą. Dar smagiau, kad savo kūrybos žiniomis ir paslaptimis dalijasi su jaunaisiais kūrėjais, pasėdamas juose tą didžiulę vertybę – kūrybinę energiją.