Menas įkvepia gaminti. Kiaušinis pusryčiams!

Kai nebuvo karantino, kai keliaudavome, man viena skaniausių pusrytinių nuodėmių būdavo Benedikto kiaušinis kokioje nors senamiesčio ar viešbučio kavinukėje. Pati nedrįsdavau užsiimti šiuo, mano supratimu, kulinarinės meistrystės reikalaujančiu pagaminimu. Vėliau atradau silikonines formeles – tai, ko gero padrąsinantis žingsnis išbandant šį patiekalą. Iki specialaus hollandaise padažo dar nepriaugau, bet be lukšto virtas kiaušinis tinka ant visko: šoninės, sūrio, avokado, salotų, smidrų, skrebučio ir ko širdis tuo metu geidžia…

Neišsiplėsiu apie gaminimą, nes tai nėra mano sritis, o ir internete gausu receptų. Man įdomu pažvelgti į kiaušinį meno pasaulyje – kaip jis buvo vaizduojamas, kokią turėjo reikšmę ir prasmę. Beje, mano mama, dailininkė Irena Ambrazienė savo pieštukais kuriamuose piešiniuose labai dažnai naudoja būtent kiaušinio simboliką.

Irenos Ambrazienės piešiniai:

Ką simbolizuoja kiaušinis? Be abejo – gyvybę, pradžią, vaisingumą, tobulumą, klestėjimą, sveikatą ir grožį, gamtos prisikėlimą, gyvybės atsiradimą, gyvenimo atsinaujinimą, augalijos gimimą, jos žydėjimą. Trynys simbolizuoja auksą ir Saulę, o baltymas – sidabrą ir Mėnulį. Neatsakomas filosofinis klausimas: kas buvo pirmiau – višta ar kiaušinis? Senovės romėnai puotą pradėdavo valgydami virtus kiaušinius, o jos pabaigoje valgydavo vaisius. Tad čia ir glūdi atsakymas – kiaušinis yra pradžia. Gyvybės, gyvenimo… Senovės romėnų posakis „nuo kiaušinių iki vaisių“, tai yra „viskas nuo pat pradžios iki pabaigos“ labai gerai atspindi esmę. Kiaušinius dažniausiai valgome pusryčiams, o tai irgi tam tikra paralelė su pradžia – gera dienos pradžia.

O kur dar mitologinis kosminis kiaušinis? Jo gyvatės pavidalo gemalui buvo priskiriama nepaprasta vaisingumo ir gyvybingumo galia. Todėl žemdirbiai kiaušinius nešiojo po laukus, aukojo žemės ir derliaus deivėms, mirusiems proseniams. Kiaušinis pagonių religijoje simbolizavo kosmosą (dėl ovalios formos), gyvybės atsiradimą, augimą. Manyta, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gyvybė gyvatės, pavidalu. Todėl per Velykas buvo einama bukynių – vienas laiko kiaušinį, o kitas jį daužia kitu kiaušiniu. Žmonės tikėjo, kad gyvatės – požemio gyventojos, globojančios derlių. Jų pavidalu iš požemio išlįsdavo ir protėvių vėlės. Pavasarį gyvatės turėjo prikelti augmeniją, žydėjimą, vaisingumą. Dėl to margučiai per Velykas buvo ir ridinėjami – susiliesdami su žeme žadino požemio gyventojas.

Viduramžiais Europoje buvo manoma, kad kiaušinis simbolizavo 4 pasaulio elementus: lukštas įkūnijo žemę, membrana – orą, baltymas – vandenį, trynys – ugnį. Net indus savo bandymams alchemikai kartais darydavo kiaušinio formos. Gyvenimas ir mirtis visada šalia. Todėl kiaušinis tapo ne tik gyvenimo, bet ir mirties simboliu. Velykų kiaušinis turi senas tradicijas, įdomią istoriją ir daugiaprasmę simboliką. Kaip žinoma, Marija Magdalena, atėjusi į Romą su Gerąja naujiena iš Viešpaties kapo, pasinaudojo judėjų papročiu ir savo draugams bei geradariams pirmąją Naujųjų metų dieną ir jų gimimo dieną atnešė paprastą kiaušinį. Prisistačiusi Tiberijos imperatoriui ji ištiesė jam raudonai nudažytą kiaušinį ir, ištarusi žodžius “Kristus prisikėlė!”, pradėjo savo pamokslą. Tada, pasak legendos, atsirado krikščioniškas paprotys, kuris tapo svarbiausia Velykų dalimi. Kiaušinis tapo Velykų, prisikėlimo simboliu.

Na, ir labai įdomu pažvelgti į meno kūrinius, juos stebėti. Tik trumpai užsiminsiu apie keletą jų – senutė pardavinėjanti kiaušinius simbolizuoja amžiną gyvybės atsinaujinimo ciklą. O Jean-Baptiste Greuze paveiksle, nutapytame 1756 metais vaizduojama moralizavimo kupina scena, kur sudužę kiaušiniai reiškia mergaitės nekaltybės praradimą. Patempta mergaitės lūpa ir nelaiminga mina, pašaipus mažo vaiko gestas, laikantis kiaušinių lukštus ir varvantį trynį pateikia potekstę, kad, akivaizdu, jog buvo sudaužyta, kai kas daugiau nei kiaušiniai – mergaitės dorybė. Tad kviečiu pakeliauti per meno istoriją, pažvelgti į meno kūrinius, kuriuose vienaip ar kitaip vaizduojamas kiaušinis – nuo simbolinio filosofinio apmąstymo iki hiperrealistinės tapybos ar didžiulio formato šiuolaikinės skulptūros.

Kiaušinis meno kūriniuose (kūrinių pavadinimai ir autoriai nurodyti prie nuotraukų):