Meno maršrutai. ART VILNIUS

Nuo tada, kai 1563 metais Florencijoje buvo įkurta pirmoji Europos Meno akademija, kurios atsiradimą inicijavo menininkas, architektas ir rašytojas Giorgio Vasari bei Medičių šeima, daug kas pasikeitė. Tuo metu didžiausia dailininkų aistra ir tikrasis meno pašaukimas buvo kuo įtaigiau perteikti ir imituoti tikrovę. Keletą šimtmečių viskas meno pasaulyje taip ir vyko – tobulų proporcijų, šviesotamsos, perspektyvos, formos, kompozicijos perteikimo įgūdžiai ir estetinė pasaulėvoka buvo svarbiausi menininko įrankiai.

Tačiau 1839 metais buvo išrasta fotografija. Ir tai iš esmės pakeitė menininkų tikslus ir idėjas. Kam tapyti portretą, kai foto kamera gali padaryti tą patį daug greičiau, įdėdama mažiau pastangų. Kaip tyčia, tai buvo ir metas, kai pasaulis ėmė gyventi visai kitu greičiu – grėsmingai bėgiais judantys traukiniai, atsiradę automobiliai ėmė keisti ir žmogaus bei aplinkos tarpusavio santykį. Daugiau greičio, daugiau sąmyšio, daugiau besikeičiančių vaizdinių, daugiau skirtingų požiūrių, vadinasi ir daugiau skirtingų meno apraiškų. O kur dar dygstantys ir dūmų kamuoliais besispjaudantys gamyklų kaminai, keitę visuomenės gyvenimo įpročius ir santykius.

Didieji pasauliniai karai, atvėrė žmonijos žaizdas ir menas taip pat turėjo į tai reaguoti, reflektuoti pasikeitusiomis formomis. Menas jau nebegalėjo tik tyliai mėgdžioti tikrovę, jis ėmė gilintis į vidinį pasaulį, pasąmonę, į tai, iš kur viskas ir kyla. XIX amžiaus pabaigoje pasipylę skirtingi meno ir antimeno judėjimai ir stiliai taip ir nesustojo daugintis. Todėl mes gyvename ypatingai įdomioje eroje, kai menas, kaip ir pats pasaulis be galo daugiasluoksnis, be galo skirtingas. Ir tai ne kas kita, tik mūsų pačių veidrodis. Menas ir yra toks, kokia yra visuomenė. Tai puikiai įvardijo MO muziejus Vilniuje, savo atidarymo parodą pavadinęs “Visas menas – apie mus“.

Kuo visuomenės labiau turtingėja, laisvėja ir pasitiki savimi, tuo didesnės galimybės ten rastis pačioms įvairiausioms meno apraiškoms, ypatingai šiuolaikinio meno iniciatyvoms. 10-oji meno mugė Vilniuje – vienas iš faktorių, kad Lietuva auga, griūna vizualaus meno, kaip steoreotipiškai gana uždaro ir nišinio reiškinio įvaizdis. Menas kviečia į didžiules ekspozicijų sales visus žiūrovus, kviesdamas patirti meno nuotykį. Dešimtą kartą surengta meno mugė suteikia galimybę koncentruotai vienoje vietoje pamatyti didžiąją dalį Lietuvos bei daugybę užsienio meno galerijų ir menininkų, taip pažinti meno pasaulio aktualijas ir tendencijas.

Šiuolaikinis menas nuolat sulaukia kritikos, kad jame neliko jokių technikos įgūdžių, kad tokį meną galėtų sukurti trimečiai vaikai. Bet iš tiesų jie negalėtų. Menas, kuris žiūrovui pasiūlo skirtingas idėjas yra gerokai sudėtingiau suvokiamas, nei tiesiog obuolių vazoje vaizdavimas, t. y. tikslus tikrovės perteikimas. Ilgą laiką meno suvokimas buvo paprastas – žiūrovas žiūri į meno kūrinį, jį atpažįsta ir supranta bei žavisi stebuklus kuriančia menininko ranka. Kai to nebelieka, nebėra aiškai atpažįstamų dalykų, neretai žiūrovas ima pykti ir niekinti tokį meną. Meno kūrinys jau nebėra tik pasyvaus stebėjimo objektas, jis dažnai žiūrovą kviečia aktyviai interakcijai su kūriniu – permąstyti, kas yra menas iš esmės ar net pačiam tapti kūrinio dalimi.

Menininkai yra procesų reflektuotojai. Jie permąsto fundamentaliausias temas: visuomenės įvairovės augimą, santykius tarp dvasinio ir materialaus pasaulio, vartotojiško gyvenimo pasekmes ir mūsų, kaip žmonių, atsakomybę, griūvančias eko sistemas, tikėjimą ir netikėjimą, turtą ir prabangą, gamtos ir civilizacijos susidūrimus, visuomenės ir individo konfliktus. Atsakymai ne visada yra patogūs ir malonūs. Akistata su gyvenimu, perteikta ir vizualizuota meninėmis formomis kartais būna net labai labai skaudi.

Todėl menas, kaip niekas kitas yra puiki galimybė pažvelgti į pasaulį nauju būdu – kitu kampu ir akipločiu. Būtent menininkai tokią galimybę mums ir suteikia – atrasti naują žiūrėjimo strategiją. Svarbu nebijoti tos atveriančios galimybės.

Tad ir ART VILNIUS, surengtas jau dešimtą kartą, žiūrovams pasiūlė plačią meno įvairovės galimybę. Čia galima atrasti visko – nuo hipertikroviško piešinio ar tapybos iki pačių keisčiausių, niekur nematytų monstrų, nuo sukrečiančių iki meditatyvių kūrinių, nuo tradicinių tapybinių ar skulptūrinių objektų iki technologiškai inovatyvių kūrinių. Mugė tikrai kokybiška, šiais metais svečio teisėmis dalyvauja prancūzų galerijos bei dar dvidešimties šalių atstovai. Šis reiškinys yra vienas iš laukiamų kultūrinių reiškinių ir įvykių Lietuvos meno padangėje, tampantis puikiu maršrutu meno mylėtojams ir dar tik atrandantiems kelią į jį. Kuo daugiau žmonės įpranta savo aplinkoje matyti įvairiausių keistenybių, tuo labiau prie jų įpranta, tuo labiau ima dirbti jų vaizduotė, o tai paskatina įvairių inovacijų atsiradimą. Tad pripraskim ir atsiverkim toms unikalioms patirtims ir galimybėms. Nes pasaulis niekada nebebus toks, koks buvo.

Papildyta 2020 ART VILNIAUS vaizdais.

Foto iš įvairių metų meno mugės ART VILNIUS.

2020 ART VILNIUS: