– Mama, aš nemyliu Tavęs! – širsta keturmetis A, kai paprašau, kad nesisuptų ant fotelio.
Po minutės ateina ir bando bučiuotis. Pareiškia:
– Kodėl čia sėdi ir nemyli manęs?
– Tai, kad aš tai myliu, tu tik sakei, kad nemyli manęs…
Kiek parymojęs taria:
– Nu tai, mama, įsimylėkim iš naujo!
A, 4 metai
Parašykite komentarą