Kasvakarinis priešmieginis apsikabinimas su vaiku lovoje.
– Mama, aš noriu pasakyti, kad tu viską prisiminsi. Kai pateksi į dangų, tu prisiminsi, kad turėjai tris sūnelius. Angelai tave prikels. Viskas sukasi ratu.
Keturmetis pirštu braižo ore kažkokias schemas:
– Čia yra gyvenimo pradžia. Eina į tą pusę. Čia tu miršti, o čia patenki į dangų.
Veria tokios nevaikiškos kalbos kiaurai, net nežinau kaip sureaguoti… O, rodos, ir nepumpuojam kalbų apie pomirtinį gyvenimą, bet matyt yra kažkoks savas gyvenimo matymas…
D, 4 metai
ČIA DABAR 
Parašykite komentarą