,- D, apie ką svajoji?
– Apie nieką. Istoriją kuriu.
– Papasakok ir man.
– Tingiu. Nu bet gal gerai, papasakosiu. Toje istorijoje aš esu Aladinas. Ir dar ten yra Žasmina. Mes su ja susituokiame Vaikų katedroje. Prieš tai reikia nueiti į suaugusiųjų bažnyčią ir gauti leidimą. Kai susituoki Vaikų katedroje, tada gali jau gimdyti kūdikį. Prieš tai, kad susituokti su Žasmina ir laimėti jos ranką, reikėjo dalyvauti tigrų lenktynėse, joti ant tigro. Nujoti greičiausiai 100 metrų. Aš, Aladinas, užlipau ant tigro, mane pastatė gale, o visi aplink vaikai juokėsi, keikėsi iš manęs, sakė, oi, tu kvailiuk, pralaimėsi, čia šimtas princesių, bet tu jų negausi, nes nelaimėsi… Bet mano tigras lėkė kaip pamišęs – paleido startą ir jis nubėgo ne šimtą metrų, o šimtą kilometrų, visus aplenkė. Visi žiūrovai ant kėdžių nustėro, krito vienas ant kito ir šaukė: naujokas, o taip gerai padarė! Kai visi atsipeikėjo, suprato, kad tas, kas pirmas, tas laimi princesę…
Tokia Aladino – D istorija.
D, 6 metai
ČIA DABAR 
Parašykite komentarą