154. Poetinis proveržis Nr. 2

PAUKŠTIS
Paukštis skrenda kasdien,
visą pasaulį per dieną apskrenda.
Praskrenda tankius miškus ir
tvirtas uolas,
aukštus krioklius,
šaltus žemynus,
įkaitusius žmonių miestus,
didelius kalnus,
kur net atsisėst neatsisėsi,
nes toks grožis pažvelgus į viršų…
Jei mažas gyvis ateina
ir pažiūri į viršų,
pamato paukštį,
tupintį ant uolos ir taip visada…
Kartais atskrenda
erelis, sakalas ir gandras…

STALTIESĖ
Staltiesė ta staltiesė
išpildo viską, ko prašai.
Tik tą išpildo, ką valgyti gali:
kepsnį, duoną, agurką,
visas daržoves ir vaisius,
net patį ir arbūzą padeda ant stalo.
Ne ant murzino tik stalo,
o ant švaraus, nuplauto, nedulkėto,
kad nieko kito ten nebūt padėta.
Išskyrus žvakes.
Su žvakėm gali valgyt tik tamsoj…

OLA
Ola, į kurią įeina kasdien žmogus, žmogus.
Ta ola nepaprasta, pilna aukso,
todėl ir eina kasdien žmonės, žmonės.
Ir vieną dieną įėjo alkis, alkis.
Jis buvo pilkas ir gauruotas.
Tai vilkas, tai vilkas.
Eina pilkis alkis į tą olą
ir sutinka didelį meškėną.
Eina alkis pilkas,
uosto uosto, eina eina.
Kažkas jam kvepia mėsa.
Jis suranda akmenį pilką,
o po tuo akmeniu mėsa.

D, 6 metai

WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

Pterodaktilis

... IR VAIKAI

aistė paulina

iš visur surinkti tekstai

Kelionių užrašai

Travel Log by Vita

100 minčių

Tinklaraštis apie miestus, transportą ir idėjas

ČIA DABAR

kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija

kokonas.wordpress.com/

jaukus gyvenimas

kaskaityti.lt

Gerų knygų paieškos

Discover

A daily selection of the best content published on WordPress, collected for you by humans who love to read.

The Daily Post

The Art and Craft of Blogging

The WordPress.com Blog

The latest news on WordPress.com and the WordPress community.

%d bloggers like this: