Ko reikia, kad atsirastų noras nukeliauti į tam tikrą miestą? Kad imtų niežtėti smalsumą ir iškeistum savo ramybę į naujus įspūdžius? Darbo reikalai nesiskaito. Priežastis galėtų būti ten gyvenantys giminaičiai arba draugai. Dar koks nors beprotiškai jaukus senamiestis su labai skania kava ar pyragaičiu. Būtent dėl to galima būtų važiuoti į Telšius – ten atrasti sūrio tortą ir tikrai vertą pasivaikščiojimo miestą su visais fantastiškais metalo plastikos kūriniais, išsibarsčiusiais įvairiose miesto vietose. Arba tiesiog stabtelėti grįžtant iš pajūrio geros kavos gurkšniui.
Na, ir be abejo, pačios įvairiausios žmogaus interesų sritys: sportas, menas ir pramogos gali gerokai timptelėti už rankos ir priversti pajudėti kuria nors kryptimi. Ir aš tvirtai įsitikinusi, kad kuo miestas skirtingesnis, atviresnis, keistesnis, tuo jis turi daugiau šansų. Visokių. Pritraukti žmones gyventi, vilioti turistus ir akumuliuoti skirtingas raiškos formas, sukurdamas naujas galimybes ir pasirinkimus.
Marijampolė daugybę metų man buvo “terra incognita“. Tiesiog ten nieko nebuvo, kas mane pritrauktų. Nei žmonių, nei įvykių. Bet ėmė ir nusėdo ten giminės. Na, ir pradėjom retkarčias lankyti juos, o tada ne tik juos, bet dar ir miesto truputį nugriebdavom. Vieną kartą, kitą. O miestas iš tikrųjų keičiasi. Ir per tuos trumpus susidūrimus su miestu dar tik paviršių sugėbėjau nulaižyti kaip katinas grietinėlę nuo pieno. Bet tas paviršius man labai patinka, nes netikėtai jis vis dėlto išduoda ir miesto gylį. Tai, kad čia atvyksta pasaulinio garso menininkai ir kuria naują miesto įvaizdį, savo teptukais, voleliais ir purškiamų dažų debesimis keisdami pilko miesto vaizdą į spalvotus vizualius pasakojimus, yra ne kas kita, o tai, kad miestas pats sau suvokė, kad atvirumas ir įvairovė ir būtini tam, kad miestas būtų miestas. Su malonumu apkeliavau Marijampolės gatves, o “vietiniai“ giminaičiai dar ir tobulą maršrutą sudėliojo. Išlandžiojom kiemelius, parkus, gatves medžiodami spalvotus sienų piešinius. Ir taip atrasdami visus kitus miesto komponentus.
Ir ką? Na, nebuvau aš dar Marijampolės muziejuose. Nebuvau ir cukraus fabrike. Neaplankiau Rygiškių Jono gimnazijos, kuri garsėja iškilių protų donoryste Lietuvai. Ar žinote, kad ten mokėsi net šeši Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai: tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Pranas Dovydaitis, Petras Klimas, Justinas Staugaitis ir Jonas Vailokaitis? Gimnaziją už tai šią žiemą aplankė mano sūnus, kuris atstovavo kitą šviesulių susitelkimą – Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją, kurioje mokėsi keturi 1918 metų vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarai: Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis, Steponas Kairys ir Alfonsas Petrulis. Tik dvi gimnazijos ir net pusė iš 20 signatarų. Solidu.
Taigi nebuvau dar daug kur Majamyje. Taip taip. Taip vadinama Marijampolė. Todėl turėsiu ką veikti kitą kartą. Bet malonumas atrasti miestą su MaLonNY buvo tikras. Kas yra MaLonNY? Tai pirmos miestų – Marijampolės, Londono, Niujorko raidės, kurios ir sudaro šio projekto – gatvės meno simpoziumo pavadinimą. Idėjinis lyderis – pasaulinio garso lietuvių kilmės menininkas Ray Bartkus jau penki metai suburia menininkus vardan šio meninio projekto į Suvalkijos sostinę. Ray Bartkus yra tikra žvaigždė, bet labiau švytinti už Atlanto. Jis yra tokių leidinių kaip Harper’s Magazine, The Wall Street Journal, The New York Times, Courrier International, Billboard, The Los Angeles Times, Boston Globe, The Fortune, Businessweek ir kitų iliustratorius. Dalyvauja parodose. Kuria gatvės meną. O dar jis yra ir 50 litų bankonoto dizaino autorius. Kietai.
Taigi, žemiau – fotoreportažas iš spalvingų Marijampolės gatvių ir kiemų, kur sienos tarsi naują rūbą apsitempusios gatvės meno tapybą: intriguojančią, provokuojančią, priverčiančią sustoti, pažvelgti kitu kampu, išplėsti savo akiratį ir tiesiog pajausti kitokį miestą. Ir tai šiuo atveju buvo pagrindinė priežastis, kodėl tikrai norėjosi pamatyti miestą, atrasti jo nuotaikas ir atvirumą kūrybai.
Marijampolėje yra puikių sutvarkytų erdvių laisvalaikiui: parkų, takų, aikščių. Aplink ją taip pat galima nuveikti gerų dalykų: plaukti Šešupe baidarėmis ar irklentėmis (ką sėkmingai ir padarėme), o visai artėjant prie lenkų, Trakėnų kaime galima rasti ir mini zoologijos sodą, kuriame gyvena net ir liūtai.
Belieka prisiminti Bilbao miestą šiaurės Ispanijoje, kuris buvo nykus beveidis pramoninis miestas Franko režimo metu, o jam žlugus puikiai sukūrė išskirtinį savo identitetą pastatydamas didžiulį Guggenheim’o muziejų, kuris tapo viena svarbiausių kultūrinio turizmo mieste ašių. Lauksiu kito meno kūrinių papildymo Marijampolėje, nes menas yra ta jėga, kuri keičia, verčia mąstyti, perkuria nusistovėjusias formas ir kartais padaro neįtikėtiną poveikį vietai. Varom į Majamį!
ČIA DABAR 
Parašykite komentarą