Važiuojame vakare po vasariškų maudynių namo per patį mėnulio užtemimą. Po tamsų dangų visur dairomės, kur gi ta kruvinoji užtemusi pilnatis. Šiaip taip įžiūrime blausią raudoną švieselę dangaus tamsybėje. Aštuonmetis A bando prisiminti ir išsiaiškinti šio dangaus kūno fazes.
– Tai būna mėnulio jaunatis, priešpilnis, pilnatis ir kaip ten dar… ai, čiurna!
Pradedame visi garsiai kvatoti, nes mėnulio delčia taip smagiai pavirto čiurna. Ir greičiausiai dėl visko kalta č raidė…
Dar po kiek laiko A bando galutinai susidėlioti mėnulio fazes ir užklausia:
– Tai jei yra priešpilnis, tai gal yra ir popilnis?
A, 8 metai
ČIA DABAR 
Parašykite komentarą