– Aš galvočiau, kad man reiktų dar kokį nors meną lankyti, – svarsto gulėdamas lovoje penkiametis D.
– Ir ką gi tu norėtum lankyti? – klausiu viltingai galvodama apie kokį tapybos ar skulptūros būrelį…
– Nu tai meną! Kovos meną!
Paskui prisimena praeitos nakties sapną:
– Aš sapnavau, kad mano tėtis astronautas. O prie jo stovi tokios moterys ir kiša man į burną pagaliukus. Aš galvoju, kad jų nėra, tų pagaliukų, o jos vis tiek kiša. Bet tu neįsivaizduoji, kaip man buvo nemalonu, kad negalėjau iš to sapno prabusti…
Net šiurpas nukrėtė nuo tokio nevaikiško vaiko sapno…
D, 5 metai
ČIA DABAR 
Parašykite komentarą