Jei reikėtų rinkti keisčiausią ir mistiškiausią vietą Lietuvoje, šiose varžybose Kryžių kalnas, ko gero užkoptų ant vieno iš prizininkų ar net nugalėtojo laiptelio. Šią unikalią vietą žino visi. Tačiau kievienam ji reiškia skirtingus dalykus ir santykis su kalnu užsimezga labai asmeniškas – nuo sakralumo, tikėjimo ir vilties iki šiurpą keliančių potyrių.
Šiaulių dailininkai
Įvadinis tekstas meno albume “Šiaulių dailinininkai“, išleido Lietuvos dailininkų sąjunga, 2009.
Ernesta Šimkienė
Kiekvieno miesto ar regiono meno pasaulis kuriamas ant pasaulinės meno istorijos, nacionalinių vertybių bei dabarties ir vietinio konteksto pamatų. Šis sudėtinis procesas kaskart atveria skirtingą kultūrinį rezultatą. Tad vertindami konkrečiomis ribomis apibrėžtą meno erdvę, turime atsižvelgti į daugelį priežasčių bei pasekmių, kurios ir formuoja jos unikalų vaizdą. Skaityti toliau “Šiaulių dailininkai“
Aleksandro Ostašenkovo Šiauliai. Miesto meditacijos
Ernesta Šimkienė
Tekstas publikuotas Aleksandro Ostašenkovo fotografijų albume “Mano Šiauliai“, fotografijos 1982 – 2011. Albumas išleistas 2011 m.
Miestai būna visokie. Kerintys, milžiniški, stulbinantys, nematyti, seni, klestintys, neaprėpiami, įsimintini, klaidūs, paprasti, jaukūs… Į vienus norisi vėl ir vėl sugrįžti, kitiems esi absoliučiai abejingas. Vieni disciplinuoja, kiti atpalaiduoja. Miestai kaip žmonės – kiekvienas su savo likimu, charakteriu, sėkmių ar nesėkmių istorijomis ir legendomis. Vieni nuolat šurmuliuoja, jų gatvėmis aidint nenutrūkstamai žingsnių muzikai, kiti stūkso vieniši tarsi yrančios sienos, nuo kurių pamažu byra istorijos ir laiko akmenys. Dar būna ypatingi miestai – gimti, studijų, meilės, gyvenimo… Neretai juos švelniai pavadiname „mano“.
Skaityti toliau “Aleksandro Ostašenkovo Šiauliai. Miesto meditacijos“
„Mano miestas“ – lyriškas fotografo dienoraštis. Aleksandras Ostašenkovas
Ernesta Šimkienė
Tekstas publikuotas dienraštyje “Lietuvos žinios“, 2006-10-21.
https://www.lzinios.lt/Kultura-ir-pramogos/mano-miestas-lyriskas-fotografo-dienorastis/104180
Šiaulietis fotomenininkas Aleksandras Ostašenkovas tik ką išleido naują savo fotografijų albumą „Mano miestas“, kuriame pateikiamas visai kitoks – itin jautrus, subtilus ir asmeniškas požiūris į savo miestą ir save.
A.Ostašenkovo fotografijų albumas toli gražu nepretenduoja į nudailinto ir saldaus reprezentacinio miesto gido statusą. Tai autoriaus sustabdytų akimirkų knyga, verčianti žiūrovą nusiimti kaukę, atsitraukti į šalį ir pajausti tą Šiaulių miestą, kurį jau seniai užmiršai arba tą, kurio net nesi matęs. Skaityti toliau “„Mano miestas“ – lyriškas fotografo dienoraštis. Aleksandras Ostašenkovas“
Miesto sienos ir kiti objektai. Šiauliai
Miestus galima atrasti skirtingais pjūviais – tyrinėjant architektūrą, lankant muziejus, degustuojant vietinę ar globalią virtuvę. Galima miestuose tiesiog būti ir nieko neveikti – leisti sąmonei ir pasąmonei pasyviai plaukti miesto paviršiais ir gyliais, jausti vietovės kvapus, vibracijas ir garsus. Miesto tapatumą galima atverti ir kitaip – keliaujant gatvės meno kūrinių vertikalėmis ir horizontalėmis. Šį kartą – apie Šiaulius. Per keletą metų čia atsirado įvairių naujų meno kūrinių viešose miesto erdvėse – nuo sienų tapybos iki įvairiausių skulptūrinių objektų – keistų, provokuojančių, žaismingų, melancholiškų, drąsių, ramių… Skirtingi, kasdienybės monotonijai iššūkį metantys kūriniai. Treniruotė apsnūdusiam protui. Be jų jau būtų kitaip – plikos ir pilkos betono sienos su mumis niekaip nekalba ir mūsų nejaudina. Komunikacija ima rastis, kai yra turinys. Ne veltui sūnus, būdamas kokių penkerių metų, intensyviai ir garsiai svarstė, kad paprastos namų sienos yra absoliučiai neįdomios, kad jas reikia išpiešti ir nuspalvinti. Tiesa kalba vaiko lūpomis. Skaityti toliau “Miesto sienos ir kiti objektai. Šiauliai“
393. Viešieji darbai ir universitetas
– Mama, o aš galėčiau eiti į parką ir ten dirbti viešuosius darbus? Aš noriu ką nors gero padaryti savo miestui. Pasidaryčiau užrašą “Šiaulių labui“. Bet man tuo pačiu reikia ir pinigų universitetui. Nu nežinau, tai yra truputį rizikinga, nes žmonės gali pagalvoti, kad aš valkata…
D, 9 metai
Gyvenimo spalvų archeologas. Viktoras Ostašenkovas
Ernesta Šimkienė
Tekstas publikuotas savaitraštyje “Nemunas“, 2013 gruodžio 19 – 2014 sausio 8 d. Nr. 44-45; interneto dienraštyje Bernardinai.lt, 2014-01-06; “Šiaulių krašto“ priede “Atolankos“, 2013-11-29.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-01-06-ernesta-simkiene-gyvenimo-spalvu-archeologas/112371
Gyvenimo spalvų archeologas
Būdavo, eini ir regi Viktorą mieste. Pasitempusį, orų, smagų. Visuomet puošnų ir išsiskiriantį. Švytintį ir charizmatišką. Ir sau slapčia pagalvoji – taip, viskas gerai, šiandien viskas kaip vakar.
Bet Viktoras jau liko vakar. Išėjo… Skaityti toliau “Gyvenimo spalvų archeologas. Viktoras Ostašenkovas“
Jungtis: Norwich (GB) – Šiauliai (LT)
Tekstas apie parodą “Jungtis“, veikusią Šiaulių universiteto dailės galerijoje, spausdintas dienraštyje “Lietuvos žinios“, 2006 m. vasario mėnesį.
Ernesta Šimkienė
Tarptautinis kultūrinis bendradarbiavimas tampa vis svarbesne ir beveik neišvengiama šiandienos realija. Tokio bendrystės ir kultūrinių mainų pavyzdžiu tapo fotografijų ir video projektų paroda „Jungtis“ Šiaulių universiteto dailės galerijoje, kur lygiomis teisėmis savo kūrybą pristato Norwich‘o (Didžioji Britanija) Meno ir dizaino mokyklos bei Šiaulių universiteto audiovizualinio meno katedros studentai.
292. Saulė ir mėnulis
– Saulė Šiauliuose mirė, – konstatuoja penkerių A, žiūrėdamas į pritvinkusį tamsų ūkanotą ryto dangų. – Ji mirė visame rajone, gal net visoje Lietuvoje. Saulė dabar šiltuose kraštuose. Tik Mėnulis dar nemirė. Jam čia patinka.
A, 5 metai