Toskana: San Gimignano – Monteriggioni – Siena

Toskana… Šis regionas, daugeliui atpažįstamas iš romantiškų filmų yra be galo vaizdinga Italijos dalis. Galėtum čia būti ir būti, žavėtis nesustodamas, aikčioti ir dūsauti, nes tiek gamtinis, tiek kultūrinis, tiek gastronominis pasitenkinimas čia yra neabejotinas. Tris dienas tyrinėję Florenciją (apie Florenciją čia), iškeliavome nuomotu automobiliu paganyti akių ir širdžių po Toskanos kalvas ir istorinius miestelius. Mūsų maršrutas buvo Florencija – San Gimignano – Moneriggioni – Siena – Bolonija. Skaityti toliau “Toskana: San Gimignano – Monteriggioni – Siena“

Sarema ir Muhu – Estijos salų ramybė

Sarema salos pavadinimą pamenu dar iš tos “žalios“ vaikystės (tikrai žalios, nes gi kaime ir žolės, ir medžių, ir bulvienojų buvo į valias), kai tėvai palikę mane vasaros sveikatinimosi atostogų pas senelius, patys išvažiavo būtent į šią salą. Neatsimenu, ar už tą palikimą pykau labai ar ne, bet serbentų ir braškių apsuptyje nuoširdžiai pumpavau į save vitaminus žiemai – kadangi buvau vienintelė senelių anūkė, tai priežiūra šiuo klausimu buvo neabejotinos kokybės. Grįžę tėvai parvežė kokakolinės gumos “Kalev“ – tokios, kur prakandi guminę pagalvėlę ir išbėga kvapnus kolos skonio skystis. Nuo tos dienos Sarema ir Estija visuotinio sovietinio deficito fone nevalingai asocijavosi su kažkelintu pasaulio stebuklu. Skaityti toliau “Sarema ir Muhu – Estijos salų ramybė“

Lenkija. Plockas. Nuo gotikos iki art nouveau

Į Plocką Lenkijoje patekau gana keistomis aplinkybėmis. Specialiai turbūt niekada nebūtų atvedę keliai, bet kad jau taip susiklostė, beliko išnaudoti galimybę ir patyrinėti miestą. Tam turėjau visą dieną, tad kažkaip taip ir pasileidau lyg iš tų pasakų vedina minties “nueik nežinia kur, parnešk nežinia ką“. Juolab, kad turistinės informacijos apie miestą daug neradau.

Pirmiausia atvažiuojant į miestą pasitiko didžiulė, tiesiog gigantiška “Orlen“ naftos gamykla, kur tą vakarą net penki kaminai spjaudė liepsnas į vakarėjantį dangų. Tai yra tai, kuo garsus miestas šiandien – naftos imperija, kuri nors ir varo iš proto vietinius žmones savo smarve, bet tuo pat suteikia jiems darbo, o vadinasi ir žaidimų. O dar Plockas draugauja su lietuviškaisiais Mažeikiais, nes interesai gi panašūs. Skaityti toliau “Lenkija. Plockas. Nuo gotikos iki art nouveau“

Slovakija. Atvirlaiškiai iš Aukštųjų Tatrų

Slovakija turi labai daug privalumų. Pirmiausia – ji turi kalnus. Antriausia – iki jų nukakti automobiliu iš Lietuvos pakanka vienos ilgos dienos. Arba nakties… O galima taip labai ir neskubėti, pasidarant pažintinį sustojimą nuostabioje Krokuvoje ar Veličkose. Trečia – tai tiesiog nuostabios gamtos šalis. Ketvirta – ne taip brangu. Penkta, na kad ir tai, kad ten yra puikių aktyvaus laisvalaikio prekių parduotuvių – kai prieš daugybę metų pirmą kartą apsilankėme, buvome gerokai nustebinti. Mes vis dar nedaug pažengėme šioje srityje – gyvename treningų ir sportbačių pasaulyje. Šešta, į tavo viešbučio kiemą vidurnaktį gali ateiti meška su meškiukais, su trenksmu išversti šiukšlių konteinerį po langais ir, ištaršius šiukšles, susirasti sau maisto. Po to tą pačią mešką gali susitikti vidury gatvės, atsistojusią ant dviejų kojų ir besidairančią, kur toliau nešti savo kailį. Ir juokinga, ir baisu, bet ne kas kitas, o mes, žmonės, šluodami miškų ir upių gėrybes, priverčiame meškas eiti arčiau civilizacijos ieškoti maisto. Septinta… Skaityti toliau “Slovakija. Atvirlaiškiai iš Aukštųjų Tatrų“

Kalimera, Kreta!

Kretoje mes esame buvę dvi savaites. Viena nedidelė smulkmena – tas savaites skyrė vienuolika metų. Nei daug, nei mažai. Daug, kai palygini su žmogiškuoju amžiumi, mažai, kai grįžti į tas pačias salos vietas ir supranti, kad gamta, laimei, taip greitai nesikeičia.

Taigi, kalimera, nuostabi ir karšta Kreta! Kalimera – “labas rytas“ graikiškai. Dvi savaitės karštoje Viduržemio jūros saloje su jau skirtingu vietos atradimo ir patirties lygmeniu. Pirmas kartas skirtas atrasti, antras – suprasti. Nors… ką gali suprasti per tokį trumpą laiką, nebent tai, kad tu esi tik turistinė pelė, kuri pasivagia kretietiško sūrio gabalą ir bando įsivaizduoti, kad išragavo visus restorano patiekalus. Skaityti toliau “Kalimera, Kreta!“

426. Vaizduotės galia

– Mama, o ką tu svajojai daryti užaugusi? Aš tai svajoju, kad kai suaugsiu, na, kai man bus kokie 25, 26 ar 27 metai, aš būsiu turtingas ir jūs neturėsite jokio vargo. Palauk, o už kiek metų čia gausis? Aha, už 17-os. O tai kiek jums su tėte tada bus? Och, nu kodėl jūs mus taip vėlai pagimdėt? Na, nesvarbu, jūs vis tiek tada turėsit visokius masažus, gražius namus, gerą mašiną. Aš pasirūpinsiu. Mašiną tai gal kokią amerikietišką turėsit, tokią panašią į “muscle car“ arba tokį kabrioletą kaip iš Maroon 5 klipo. Dar tėtei reiks padaryti tokius mažus teniso kortelius, o tau piešimo kabinetą. Arba tokį laisvinių darbų – na, visokių tokių darbų, kur ir dirbi, bet kartu ir smagu, kabinetą. Dar jūs turėsite kokybiškus produktus. Būtinai kelionių jums parūpinsiu. Jūs tada dar eisit į darbą, bet ir pakeliausit. Aš galvoju, kad yra gerai jaunam patriūsti, o tada gerai gyventi. Na, pasirūpinti pensija. O jūs rūpinatės dėl pensijos? Gerai. Aš neturėsiu didelio namo, kaip pavyzdžiui Obamos. Aš manau, kad yra nesąžininga statyti tokius namus, kai kiti gyvena lūšnose. Man užteks tokio namo, kaip jūsų. Ir žinai, va, aš ėmiau ir įsivaizdavau viską dabar, kaip bus. Ir man pavyko. Nes aš skaitau dabar tokią knygą apie mergaitę, kuri nieko neturėjo, bet viską įsivaizdavo. Visokius aksomus. Ir aš pabandžiau taip… Ir turbūt nėra pasaulyje žmonių, kurie nesvajoja. O yra tokių, kurie svajoja visą laiką…

D, 9 metai

Mitai ir atradimai Rumunijoje

Šis kelionės ar automobiliu į Rumuniją dienoraštis atsirado facebook’e – pradžioje kaip karšta naujos nebūtos šalies refleksija, o vėliau, kasdien vis atrandant šalies grožį bei griūvant mitui “ką ten veiksit toje Rumunijoje“ – nebebuvo kur dingti ir kasdien, visas vienuolika kelionės dienų, nusikalusi po dienos įspūdžių ir reginių lavinos, vis tiek sąžiningai spaudinėjau telefone tekstą, kad perteikti tą emociją, kuri mus lydėjo klaidžiojant po nuostabią šalį 2017 m. birželio pabaigoje – liepos pradžioje.

Keliavome per Lenkiją ir Slovakiją, tad viena diena skirta tranzitui, apsistojant motelyje Slovakijoje.

Skaityti toliau “Mitai ir atradimai Rumunijoje“

371. Darbo birža

Iš vaikų atvirumo akimirkų, nugirstų mokykloje:
– Žinokit, mano mama eina į darbo biržą. Ten gauna šimtą pinigų. Paskui dar eina į kelis darbus. Tai mes tieeeeeeeeek pinigų turim! Už tai va, važinėjam po pasaulį. Dabar buvom Ispanijoj. Valgėm austres ir paeliją. O vasarą, kai buvome Ispanijoje, tai vieną mėnesį gyvenom apartamentuose, o kitą – viešbutyje.

Ačiū, tau, darbo birža!

V, 9 metų mergaitė

369. Kelionių ilgesys

– Mama, tu neįsivaizduoji, kaip aš vėl norėčiau važiuoti į tą pačią kelionę. Bet gaila, kad tai neįmanoma, nes dabar darbo dienos. Ir norėčiau, kad viskas būtų lygiai lygiai taip pat. Mes taip pat sėdėtume, taip pat kalbėtume, taip pat pažadinčiau brolį, mes eitume į tą patį muziejų. Tik aš nežinau, ar tai įmanoma…

A, 6 metai

Website Built with WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

ČIA DABAR

kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija

aistė paulina

iš visur surinkti tekstai

Kelionių užrašai

Travel Log by Vita

100 minčių

Tinklaraštis apie miestus, transportą ir idėjas

kokonas.wordpress.com/

jaukus gyvenimas

kaskaityti.lt

Gerų knygų paieškos

Discover WordPress

A daily selection of the best content published on WordPress, collected for you by humans who love to read.

The Daily Post

The Art and Craft of Blogging

WordPress.com News

The latest news on WordPress.com and the WordPress community.

%d bloggers like this: