Ko gero viena gražiausių pabėgimo į gamtą vietų netoli Šiaulių yra Kurtuvėnų regioninis parkas. Smagiausia, kad pasprukti į nuostabaus grožio gamtą ir išvalyti galvą bei atgaivinti kūną gali labai greitai – nuo Šiaulių tai tik koks 10-15 min važiavimo automobiliu. Esame pamėgę, kaip ir daugelis šiauliečių, taką, kuris prasideda už Bubių ir nuostabiu mišku vinguriuoja iki pačių įvairiausių vietų. Čia gali vaikščioti ir įkvėpti miško oro bet kuriuo metų laiku – snieguotos eglės ir pušys žavi lygiai taip pat kaip vakarinės vasaros saulės spinduliai, besibraunantys pro tvirtus medžių kamienus ir nugulantys ant gaivios žalios samanos.
Taigi, galima pasivaikščioti iš lėto, galima sparčiai – nusitvėrus šiaurietiško vaikščiojimo lazdas. Kas mėgsta – galima bėgioti ir kvėpuoti ne pilku miesto oru, bet miško grynumu. O galima lėkti dviračiais – čia jau atsiveria neribotos galimybės pagal kiekvieno norą, ištvermę ir galimybes. Bubiuose prasideda mūsų pamėgta 33-ia trasa – tai 33 km ilgio (galima ir daugiau ir truputį mažiau važiuoti) vidutinio sunkumo “Kurtuvėnų žiedas“ – apie ją bus atskiras įrašas :).
Taip pat galima važiuoti lengvesniu keliu – visą laiką asfaltuotu keliu iki Kurtuvėnų arba pasimalti vieškeliais po aplinkinius kaimus ir vis tiek nuvažiuoti iki Kurtuvėnų. Nuostabioje vietoje įsikūrusiame miestelyje galima atrasti krūvą visokių pramogų – nuo kulinarinų iki kultūrinių, gamtinių sportinių ir t.t. Šį kartą mes keliavome dviračiais, taku nuo Bubių, vieškeliais pro Sodeliukų kaimą, tuomet stabtelėjome Kurtuvėnuose – čia galima rasti autentiškai atkurtą dvaro sodybą su parku, tvenkiniais, žirgynu ir jo arklidėmis bei kitais senovinais statiniais. Taip pat galima aplankyti Kurtuvėnų piliakalnį, mūrinę XVIII bažnyčią. Pats vertingiausias pastatas yra unikalus XVIII a. barokinis medinis svirnas. Galima pasidžiaugti žirgais – mes kaip tik papuolėme į vykusias varžybas. O į žirgų eleganciją, žinia, gali spoksoti amžinybę. Tuomet galima stabtelėti garsiojoje Kurtuvėnų kavinėje – atsigerti giros arba suvalgyti jų ypatingai ruošiamų valgių. O tada vaizdingu keliu grįžti į tą patį Bubių dviračių ir pėsčiųjų taką. Pakeliui gali pavarvinti seilę į fantastiškas sodybvietes ir pagalvoti, kokių yra nuostabių vietų gyventi ir kažkas tą galimybę turi. Beje, važiuojant Bubių dviračiu taku matėme miške įrengtų naujų suolelių ir stalų. Miškas su savo samana tokio grožio, kad nenusileidžia Neringos miškams, tad gali dar griebti knygą į kuprinę ir mėgautis ramybe ir skaitymu žalioje tylioje oazėje.
2017 liepos 29 d. kartu su vaikais nuvažiavome 17,5 km, su įvairiais stabtelėjimas sugaišome apie 2,5 val., gryno važiavimo būtų kokia valanda.
Čia galima atrasti ką veikti Kurtuvėnų regioniniame parke: apie Kurtuvėnų regioninį parką.
ČIA DABAR 