Mėnuo: rugpjūčio 2017

Dviračiais aplink Varnių regioninį parką

Vasara baigia suvynioti savo trapų šilkinį laiko siūlą ir guldo jį prisiminimų archyvuosna. Liko vienas vasariškas savaitgalis. VIENAS! Oras nepatiekia jokio šiltų maudynių pažado, neplanuoja malonaus vakarinio pasisėdėjimo prie ugnies ar saulės paglostymų. Tai ką daryti? Kaip dar atsigriebti, atsikvėpuoti to vasariškos laisvės skonio? Važiuoti dviračiais! Danguje raičiojasi pritvinkę kamuoliniai debesys, bet dangaus mėlynumo properšų ne tiek ir mažai, tad kabinam savo penkis dviračius ant automobilio ir maunam į Varnių regioninį parką.

Skaityti toliau “Dviračiais aplink Varnių regioninį parką“ →

0

404. Einamoji sąskaita

Būsimas pirmokas A gavo dovanų telefoną. Na, kad galėtų pasiskambinti iš mokyklos. Laimingas beprotiškai. Susivedė visų artimųjų telefonus, paskambino visiems po kelis kartus per dieną, parašė vidutiniškai po keturiolika žinučių. Šiandien sako:

– Kai aš kalbėjau su savo draugu, man skambino kažkokia Einamoji Sąskaita. Taip buvo užrašyta per vidurį. Kažką pasakė apie eurus ir centus, bet aš nieko nesupratau, išsigandau ir išjungiau. Kas iš viso yra ta Einamoji Sąskaita?

O yra tai, kad per penkias dienas naujasis telefoninių paslaugų vartotojas iškalbėjo mėnesio dozę.

A, 7 metai

0

403. Apie knygas

Kalbuosi su D apie jo skaitomas knygas. Bandau išsiaiškinti, kuri knyga labiau patiko, o kuri ne taip jau ir labai. Galiausiai jis sako:

– Na, suprask, labai sunku palyginti, čia net nelyginami dalykai. Čia, kaip ir su maistu – tu negali visą laiką valgyti tik sauso maisto, pavyzdžiui, sumuštinių. Kartais reikia valgyti ir šlapio maisto, pavyzdžiui mėsos ar sriubos.

D, 9 metai

0

402. Atsakymai

Betvarkydama senus popierėlius, randu A užvestą sąsiuvinį, kai jam buvo apie 6 metus. Sąsiuvinis suskirstytas skyriais, jame didelėmis spalvotomis raidėmis surašyti jo atrasti pastebėjimai, o pats sąsiuvinis užvadintas ATSAKYMAI:

1 skyrius. Jeigu tu esi pagavęs lobį, reiškia, kad tu esi genijus.

2 skyrius. Jei žmogus paragauja šunų ėdalo, tada jis yra šuo.

3 skyrius. Jeigu žmogus tampa riteriu, tai tada jis ir turi visą gyvenimą juo būti.

4 skyrius. Jei kas nors atsitinka per koncertą – pats esi kaltas.

A, 6 metai.

0

401. Namai vargšams

– Žinai, mama, aš sugalvojau, ką reikia daryti, kad nereikėtų tiems vargšams šelpti pinigų. Reikia kokio milijono, kad pastatyti didelį pastatą, na tokį kaip mokykla. Tada viską ten puikiai ir išmaniai įrengti – dušus, dvivietes lovas, valgyklą, nedidelį baseiną. Ten turėtų jiems vykti mandagaus elgesio pamokos, dar piešimo, drožinėjimo ar kokių jie norėtų… Tada reiktų, automobilių darbuotojams – jie važinėtų po įvairius miestus ir surinktų tuos vargšus, o paskui juos galėtų vežioti į ekskursijas su tais automobiliais. Maistas būtų tik labai kokybiškas ir sveikas, pastatas modernus. Na, aš žinau, kad yra visokie nakvynės namai, bet jie verti minuso, o mano būtų labai išmanūs. Kai tie vargšai pramoktų mandagaus elgesio, jie turėtų eiti dirbti, nes vis atsiras kitų vargšų, todėl jiems turėtų užleisti vietą. Valstybė turėtų apie tai pagalvoti, o aš pats, jei turėsiu pinigų, būtinai tokį dalyką padarysiu. Bet kaip toks dalykas papuoštų Lietuvą!

D, 9 metai

0

Atostoginė odė Juodkrantei

Aš negaliu sau atsakyti kodėl, kaip ir kada ji užgimė, bet toji meilė Kuršių Nerijai yra ypatinga. Ji tarsi dalis manęs pačios – trapi akimirka neskubraus buvimo, lėtumo, laimės, laisvės, be kurio tiesiog nenoriu ir net nesistengiu būti. Negaliu net tiksliai įvardinti to jausmo, bet Juodkrantės pasiilgstu dar neišvažiavusi iš jos. Todėl nors kelioms dienoms, o dar geriau ilgesniam laikui noriu ten panirti kiekvienais metais. To pušų ir marių kvapo, visur limpančio smėlio, stipraus plaukus draikančio vėjo, ilgo ėjimo ar važiavimo dviračiu mišku, talžančių ir bloškiančių iš koto bangų man reikia kaip gyvybės gurkšnio trokštančiam, kad galėčiau persikrauti prieš naują rudenį, naują sezoną, naują maratoną… O dar geriau būtų tiesiog dirbti ten ir pasenti, o pasenus keltis anksti ryte ir eiti prie jūros, tada grįžti mišku susirenkant mėlynes ir grybus, o vakare skaityti neperskaitytas, nesuspėtas gyvenimo knygas ant marių kranto su savo žmogumi. Klausykit, o gal tikrai galėčiau dirbti iš Juodkrantės…

Skaityti toliau “Atostoginė odė Juodkrantei“ →

4

398. Pavėsis

Vakaras. Laukas. Prieblanda. Matomumas blogas. Septynmetis A atsargiai dairosi, nes jam nelabai jauku. Staiga pamato kažką einant ir šūkteli:

-Oi, ten kažkoks pavėsis praslinko!

Supratau, kad norėjo pasakyti “šešėlis“, bet “pavėsis“ irgi visai nieko :).

A, 7 metai

0

397. Tėvų klausimas

– O visos mamos turi mamas? Ir visi tėčiai turi tėčius? – susirūpina A. – Bet tai tada kažkuris vienas turėtų būti pačiame viršuje, na pats pirmas…

O kelios valandos prieš tai, įbridęs į jūrą, D klausia:

– O kam žmogui reikalingi tėvai? Kad pagimdytų? Kad rūpintųsi? Kad palaikytų? Padėtų? Padrąsintų?

– Turbūt, kad viskam tam, ką išvardinai…

A, 7 metai, D, 9 metai

0

396. Medūzos!!!

Septynmetis A džiaugsmingai išsirengia ir puola į Baltijos jūros vandenį. Po minutės pasigirsta klaikus riksmas:
– Medūza!!! Aaaaaaaa!!! Aš bijauuuu!!! Daugiau nebesimaudysiu, man šlykštu. Jos mane nudegins!
Ir iš tiesų, nei savo noru, nei prašomas, nei varomas, nei po pusvalandžio, nei po trijų valandų kojos į vandenį nebekelia. Žaidžia su smėliu. Stato pilis. Bestatant kyla nuolankus susitaikymas su situacija ir klausimas:
– O medūzoms mes esame svečiai?

A, 7 metai

0

395. Veterinarės

– Mama, kaip tau atrodo, kodėl dauguma mergaičių nori būti veterinarės? Žinai, kai būni vaikas, viskas atrodo kitaip. Joms turbūt atrodo, kad galės visą laiką glostyti šuniukus ir kačiukus bei žaisti ligoninę. Iš tikrųjų bus biškutį kitaip…

D, 9 metai

0

394. Mezgimas

– Mama, gali išmokyti mane megzti?

– O kodėl tu nori?

– O kodėl tu klausi? Nu aš noriu būti kietas. Supranti? Aš norėčiau būti piešėju, juvelyru arba dizaineriu. Noriu būt labai geras tame dalyke. Tai galvoju, kad reikia nuo kažko jau dabar pradėti. Galvoju iš pradžių išmokti megzti, o paskui siūti su mašina. O priima į tokius mokymosi kursus berniukus? Nes būtų labai negerai, jei būtų tik mergaitės. Važiuojam greičiau, pamokysi mane megzti!

D, 9 metai

0

Paklaidžiojimas dviračiais Belvilio takais

Nedažnai tenka būti Molėtų kraštuose, bet smagių aplinkybių pasekmė gali būti ir spontaniškas atsiradimas būtent tose vaizdingose teritorijose šalia Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų. Palikome vaikus pramogauti Vilniuje ir iš anksto visiškai neturėdami aiškaus plano, bet tikrų tikriausiai turėdami dviračius ant automobilio stogo, įsikūrėme viešbutyje ant Bebrusų ežero kranto. Tas derinys, kai pro savo balkoną matai išlakias pušis ir lopinėlį ežero, o dar susivoki, kad ei, taigi nereikia iškraustyti trijų vaikų drabužių, batų ir dantų šepetėlių, panardina į savotišką lėtumo nirvaną.

Skaityti toliau “Paklaidžiojimas dviračiais Belvilio takais“ →

1

392. Povo plunksnos

– O kokio ten paukščio plunksnos būna su akimis? Ai, prisiminiau! Povo! Ir dar išsiskleidžia! Jos tokios gražios! Aš net buvau galvojęs Kalėdú senelio prašyti dešimt povo plunksnú. Bet tai turbūt neįmanoma – negi plėš Kalėdú senelis iš paukščio plunksnas… Nebent jos kartais iškrenta…

D, 9 metai

0

Website Built with WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

ČIA DABAR

kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija

Pterodaktilis

aistė paulina

iš visur surinkti tekstai

Kelionių užrašai

Travel Log by Vita

100 minčių

Tinklaraštis apie miestus, transportą ir idėjas

rasymopraktikacom.wordpress.com/

Mokytojų kambarys

žuvys ir liežuvis

kokonas.wordpress.com/

jaukus gyvenimas

kaskaityti.lt

Gerų knygų paieškos

Discover WordPress

A daily selection of the best content published on WordPress, collected for you by humans who love to read.

The Daily Post

The Art and Craft of Blogging

WordPress.com News

The latest news on WordPress.com and the WordPress community.

%d bloggers like this: