Vakaras. Vonios kambarys. Didysis brolis pasakoja dienos įvykius. Vidurinysis įdėmiai klausosi. Taip įdėmiai, kad net dantis užmiršta valytis ir sustingsta su šepetėliu tarpudantyje. Pastebėjęs tai, didysis tyliai pasimaivo prieš brolį prisidėjęs ranką prie ausies – suprask “Klausaisi, ar ne? … gerai girdi?…“ Vidurinysis nuoširdžiai pasipiktina:
– Čia tas pats, kas pasiklysti tame pačiame kambaryje, tik atvirkščiai! Aš gi negaliu pasiklysti kambaryje! Tai neįmanoma! Todėl negaliu negirdėti, ką kalbi, būdamas vienoje patalpoje su manimi!
D, 7 metai
Parašykite komentarą