kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija
Politiškai aktyvus devynmetis stebi aiškėjančius Prezidento rinkimų rezultatus ir sako:
– Viskas gerai bet kokiu atveju! Jūs pagalvokit, kas būtų, jei būtų išrinkę anuos.
Ir pradeda vardinti visus, pradedant Puteikiu, baigiant Tomaševskiu…
A, 9 metai
Šiauliuose yra vieta, kur auga virš 4600 rūšių įvairių augalų – tai Šiaulių universiteto Botanikos sodas. Sodas mainosi kievieną savaitę, kiekvieną mėnesį, nes žydi vis kitos augalų rūšys. Vieta išties unikali, tačiau didysis paradoksas yra tas, kad dažnas šiaulietis čia nėra buvęs. Dar kiti žino, bet vis neranda laiko, progos čia atkeliauti. Kartais taip jau būna – yra vietų šalia, netgi žinai, kad ten visai neblogai turėtų būti, bet taip ir nenuneša anei kojos, anei ratai ten. Skaityti toliau “Šiaulių universiteto Botanikos sodas“
Močiutė žiūri į godžiai ledus valgančius anūkus ir sako:
– Tai kaži kiek ledų galėtumėt suvalgyti, jeigu jums duotum?
– Tai, kiek duotum, – net nemirkteli D.
D, 10 metų.
– Ne, nu bet kodėl aš sapnuoju košmarus? – klausia devynmetis A.
– O tu sapnuoji košmarus? – pasitikslinu.
– Nu ten ne visai košmarai, ten tokios keistenybės, kaip kokios komedijos. Ir aš nesuprantu, kaip ten viskas susidaro. Iš kur atsiranda? Bet man taip jie patinka! Ir taip nesinori, kad pasibaigtų… Kaip kokie filmai. Tokie netrumpi. O būna, kad tu taip jau smarkiai pajauti, kad jie tuoj baigsis, tie sapnai – dar miegi, bet jauti, kad jau tuoj tuoj viskas baigsis… O taip nesinori… Tau reiktų papulti į mano vaizduotę, kad suprastum. Nu, tai ar gali atsakyti, kodėl sapnuoju košmarus ir kaip ten viskas susidaro ir susisieja? Mmmm?
A, 9 m.
Jeigu reiktų įvardinti mieliausią ir gražiausią gamtos kampelį šalia Šiaulių, be konkurencijos tai būtų Kurtuvėnų regioninis parkas su savo nuostabiais miškais, ežerais ir pievomis bei įvairiausiomis galimybėmis atitrūkti nuo civilizacijos rutinos. Už Bubių yra asfaltuotas kelių kilometrų miško keliukas, tiesa, jis jau senas ir gerokai apgriuvęs, bet vis tiek gerai, kad jis yra – žmonės tikrai jį mėgsta tiek žiemą, tiek vasarą. Tik 15 km nuo Šiaulių miesto ir atsiduri gaivinančiame gamtos glėbyje. Čia galima tiesiog pasivaikščioti, bėgioti, eiti šiaurietiškai, piknikauti ar važinėtis dviračiais. Skaityti toliau “Kurtuvėnų regioninis parkas. Dviračių trasos“
Negaliu atsistebėti ir negaliu nuvaryti miegoti – devynmetis A ir dešimtmetis D žiūri pretendentų į prezidentus debatus. Ne filmuką, ne youtube, bet debatus. Žiūri rimtai įsispitriję ir susikaupę. Klausiu, tai ar jiems čia įdomu. Sako, taip, nežinom ir nesuprantam kas, bet įdomu. Įdomu, kas ką pasakys.
Man jų metuose tikrai nebuvo įdomi politika, tuo tarpu dešimtmetis D susiskaičiavo, kad Dalia Grybauskaitė buvo visą jo gyvenimą, o devynmetis A išpyškino visas pretendentų pavardes. Na, gal užaugs karta, kuriai rūpės…
A, 9 metai; D, 10 metų
D serga ir guli lovoje. Nuobodžiauja. Bežiūrėdamas į lubas sako:
– Žinai, aš kartais paprastuose dalykuose matau kitus dalykus. Pavyzdžiui dabar užuolaidose matau sukumpusį vyro veidą, o karnizo gumbas atrodo kaip verkiantis žmogus, kurio akys nutolusios viena nuo kitos arba kaip šiaurės gyventojas su ūsais ir kailine kepure. O eglės šakose mačiau veidą, kuris šypsosi ir žiūri į dešinę, o kitaip pažiūrėjus atrodo kaip vyras, kuris žiūri į kairę ir yra atsukęs pistoletus. O ant balkono matau morką, susikibusią su graikiniu riešutu ir obuoliu. Ir jie visi turi kojas. O va čia – išdžiūvęs Kempiniukas su ilga nosimi. Šalia jo – kaukolytė, piktas vilkas ir žmogus su žiauriai mažom kojom, kaip nušokęs nuo kažko. O kai plaukiau baseine ant nugaros, tai ant lubų mačiau veidą – pusė jo buvo pilka, o kita pusė – šviesiai pilka, tokia meniškai išplaukusi.
D, 10 metų
Dešimtmetis D žiūri pro langą, kaip gegužės pradžios dangus krušte kruša krušą skersai visą horizontą ir sako:
– Šitas oras kaip paauglys su besikeičiančiom emocijom. Praeitą savaitgalį buvo karšta, o dabar…
D, 10 metų
Seniai norėjau nuvažiuoti į Mūšos tyrelį – girdėjau, kad ten gražu, o gamta ir pasivaikščiojimai joje ir taip visada yra gėris. Kaip tyčia nugirdome, kad medinis lentų takas, vedantis per Mūšos tyrelį buvo prailgintas dvigubai ir visą pažintinį taką galima nukeliauti net neišsipurvinus baltų sportbačių. Juokauju, bet tai tikrai tiesa. Pusę tako žingsniavome šviežia mediena, dar kvepiančia pjuvenomis. Žinoma, yra atkarpų, kur galima ir reikia paeiti žemių, šakų ir samanų paviršiumi, bet jei nesinori, tai visą atstumą galima eiti švariu lentų taku. Skaityti toliau “Mūšos tyrelio pažintinis takas“
kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija
iš visur surinkti tekstai
Travel Log by Vita
Tinklaraštis apie miestus, transportą ir idėjas
jaukus gyvenimas
Gerų knygų paieškos
A daily selection of the best content published on WordPress, collected for you by humans who love to read.
The Art and Craft of Blogging
The latest news on WordPress.com and the WordPress community.
ČIA DABAR 