D serga ir guli lovoje. Nuobodžiauja. Bežiūrėdamas į lubas sako:
– Žinai, aš kartais paprastuose dalykuose matau kitus dalykus. Pavyzdžiui dabar užuolaidose matau sukumpusį vyro veidą, o karnizo gumbas atrodo kaip verkiantis žmogus, kurio akys nutolusios viena nuo kitos arba kaip šiaurės gyventojas su ūsais ir kailine kepure. O eglės šakose mačiau veidą, kuris šypsosi ir žiūri į dešinę, o kitaip pažiūrėjus atrodo kaip vyras, kuris žiūri į kairę ir yra atsukęs pistoletus. O ant balkono matau morką, susikibusią su graikiniu riešutu ir obuoliu. Ir jie visi turi kojas. O va čia – išdžiūvęs Kempiniukas su ilga nosimi. Šalia jo – kaukolytė, piktas vilkas ir žmogus su žiauriai mažom kojom, kaip nušokęs nuo kažko. O kai plaukiau baseine ant nugaros, tai ant lubų mačiau veidą – pusė jo buvo pilka, o kita pusė – šviesiai pilka, tokia meniškai išplaukusi.
D, 10 metų
ČIA DABAR 
Parašykite komentarą