Vienas nuostabiausių poilsio ir smegenų apsivalymo būdų – kelionės upėmis. Plaukimas baidarėmis yra tarsi meditacija sielai, paturbinta ritmingais pečių juostos judesiais. Šį kartą plaukėme Šventosios upe – ta kur Latvijos pasieniu teka ir įteka į Baltiją. Būtent šis faktorius – įplaukimas į jūrą ir nulėmė upės pasirinkimą. Pradėjome kažkur nuo Kalgraužių – pradėti nuo aukščiau nedrįsome dėl medžių išvartų ir seklumo, be to ir laiko turėjome nedaug, tad tokį lengvą maršrutą ir pasirinkome pusdienio plaukimui.
Upė nesudėtinga, nesrauni, per kelias seklias vietas ir akmenis teko persitempti baidares. Bet dėl to, kad upė nesrauni, teko intensyviai irkluoti, o pusiaukelėje pradėjo pūsti stiprus vakarų vėjas ir plaukti jau teko beveik kaip prieš srovę. Atplaukėme į Šventosios miestelį, pralindom pro “beždžionių“ tiltą, kurį ritmingai siūbavo šeštadieniniai poilsiautojai, su savo baidarėmis laviravome tarp vandens dviratininkų, kurių pasirodė gerokai per daug, bet tuo pačiu buvo visai smagu. Didžiausias plaukimo smagumas buvo įplaukti į banguojančią jūrą, pučiant stipriam, kiaurai košiančiam vėjui. O po to dar ir išsimaudyti Baltijoje.
Nuplaukėme apie 12,5 km, devynmetis sūnus įveikė savo pirmąjį savarankišką irklavimą baidare, nors pabaigoje buvo ir sunku, tryško nuovargio ašara, o stiprus vėjas vertė odą šiurpti. Bet kokiu atveju – plaukimas upe yra fantastiška terapija nuo kasdienybės rūpesčių.
Plaukimas vyko 2017 m. liepos 22 d.
Parašykite komentarą