Pažiūrėjęs “Džonį Mnemoniką“ aštuonmetis D pasijaučia absoliučiai bejėgis prieš pasaulio ritimąsi į susinaikinimą arba, kitaip tariant, į “dramblio s…“. Kai bandau paaiškinti, kad būtent dėl to ir prašome jų, vaikų, kad nevarvintų savo akių kiauras valandas telefonuose ir kituose ekranuose, nutaria, kad išmes telefoną. Puikiai žinau, kad tai akimirkos desperacija ir ryt jis vėl labai norės panirti į telefoną, bet bandau dar pastiprinti reikalą, sakydama, kad dėl to dar labai svarbu skaityti daug knygų ir vadovautis savo protu, o ne bėgti paskui minią. O jis sako:
– O jei tavo protas durnas? Jei jis tau sako neteisingai? Arba sako – eik paskui minią…
Taip. Iš tiesų… Argumentų nebeturiu…
D, 8 metai
ČIA DABAR 
Parašykite komentarą