kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija
Aštuonmetis A su tėčiu važiuoja namo. Staiga jam parūpsta vienas klausimas:
– O aš galėčiau tau paskambinti į tą kitokį telefoną, nu žinai, tokį pailgą, nu tokį… nežinau, kaip paaiškinti, – ir ima kažką rodyti ir sukti rankomis.
– Į kokį? – vis dar nelabai suprasdamas perklausia tėtis.
– Nu į tą bananą su apvaliais bumbulais! Kur pas babą yra!
A, 8 metai
– Žinai, mama, man taip nepatiko šiandien, kai vienas berniukas, kol laukėm choro pamokos, taip veržėsi, grūdosi žiūrėti, kaip aš žaidžiu telefonu! O aš norėjau išsaugoti jo šviesią ateitį!
– Kaip tu ją saugojai?
– Na, aš neleidau jam žiūrėti, kaip žaidžiu! Nes jis toks “noulaiferis“. Jis visą laiką žaidžia!
– O kaip tada su tavo šviesia ateitimi, jei tu pats žaidi?
– Ne, nu tai aš gi žymiai mažiau žaidžiu!
A, 8 metai
Būsimas pirmokas A gavo dovanų telefoną. Na, kad galėtų pasiskambinti iš mokyklos. Laimingas beprotiškai. Susivedė visų artimųjų telefonus, paskambino visiems po kelis kartus per dieną, parašė vidutiniškai po keturiolika žinučių. Šiandien sako:
– Kai aš kalbėjau su savo draugu, man skambino kažkokia Einamoji Sąskaita. Taip buvo užrašyta per vidurį. Kažką pasakė apie eurus ir centus, bet aš nieko nesupratau, išsigandau ir išjungiau. Kas iš viso yra ta Einamoji Sąskaita?
O yra tai, kad per penkias dienas naujasis telefoninių paslaugų vartotojas iškalbėjo mėnesio dozę.
A, 7 metai
Pažiūrėjęs “Džonį Mnemoniką“ aštuonmetis D pasijaučia absoliučiai bejėgis prieš pasaulio ritimąsi į susinaikinimą arba, kitaip tariant, į “dramblio s…“. Kai bandau paaiškinti, kad būtent dėl to ir prašome jų, vaikų, kad nevarvintų savo akių kiauras valandas telefonuose ir kituose ekranuose, nutaria, kad išmes telefoną. Puikiai žinau, kad tai akimirkos desperacija ir ryt jis vėl labai norės panirti į telefoną, bet bandau dar pastiprinti reikalą, sakydama, kad dėl to dar labai svarbu skaityti daug knygų ir vadovautis savo protu, o ne bėgti paskui minią. O jis sako:
– O jei tavo protas durnas? Jei jis tau sako neteisingai? Arba sako – eik paskui minią…
Taip. Iš tiesų… Argumentų nebeturiu…
D, 8 metai
– Aš nesuprantu jų taktikos! Sako “daugiau gyvenimo“, o reklamuoja telefus…
D, 8 metai
– Aš taip norėčiau tokių gražių namų, kad kieme būtų upelis, o virš upelio – tiltelis. Jei taip būtų, aš net neičiau nei prie kompo, nei prie televizoriaus, nei prie telefono. Tik tas upelis dar turėtų kvepėti vasara ir pavasariu, nes kitaip nemalonu. O žiemą – sušaltų į ledą ir taip pat būtų gražu. O paskui vėl atšiltų…
A, 6 metai
A ilgesingai žiūri į brolio D naujus batus:
– Bet kaip aš tau pavydžiu tų batų, – nuoširdžiai atviras A.
– Pavydas labai negeras jausmas, – sakau pavyduoliui.
– Kodėl negeras? – dar nuoširdžiau nustemba A. – Taigi gali tą daiktą paskui atimti!
Visą reikalą reziumavo pats A, nusprendęs, kad iš brolio dar atims telefoną, padės šalia savo telefono, užpils vandeniu ir gausis planšetė…
A, 6 metai
Z kartos atstovo, septynmečio D dilema:
– O kaip įmanoma neišmaniame, neliečiamame telefone surinkti telefono numerį?
D, 7 metai
– Mama, leisk pažaisti su savo telefonu. Nu prašau… Labai prašau. Nu leeeeeisk. Nu kodėėėėl? Prašau, mama! Leisk pažaisti. Nu, please… Please, please, please… Ne, nu kodėl??!!!! Tau visai, nerūpi, kad tavo vaikas verkia! Kodėl neduodi? Ir nesutvarkai savo vaiko?
A, 6 metai
Iš tikrųjų tai visi telikai, kompai, telefonai tai tik patešlina smegenis.
D, 5 metai
– Mama, o tai gal Dievas yra juodojoje skylėje????
Po minutėlės:
– Kai aš pamatau kokį naują medį, aš noriu jį pamatyti iš tikrųjų: ne per televizorių, ne per planšetinį, ne per kompą ir ne per telefoną. Aš noriu jį pamatyti tikrą!!!!
D, 5 metai
kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija
iš visur surinkti tekstai
Travel Log by Vita
Tinklaraštis apie miestus, transportą ir idėjas
jaukus gyvenimas
Gerų knygų paieškos
A daily selection of the best content published on WordPress, collected for you by humans who love to read.
The Art and Craft of Blogging
The latest news on WordPress.com and the WordPress community.
ČIA DABAR 