– Mama, žinai už kiek procentų aš tave parduočiau? Už kokius 2 milijardus! Labai brangiai. Ką daryčiau be tavęs? Na, tai aš dar turėčiau tėtį. Man užtenka vieno. Arba tavęs, arba tėčio. Bet jei tėčiui tavęs nebereiktų, tai pasiimčiau abu brolius, tave ir mes paspruktume.
Po kurio laiko vis dėlto persigalvoja:
– Ne, aš ten pirmai nesąmonę pasakiau. Neparduočiau aš tavęs. Už nieką neparduočiau! Žinai, kas yra niekas? Nu va, kai brauki su ranka per orą ir ji į nieką neatsitrenkia, ten nėra nei vėjo, nei jokio kito minkšto daikto. Nieko! Neparduočiau…
Staiga mintis imasi kitų reikalų:
– Pasiilgau aš visai darželio. Nunešiu mergaitėms ir parduosiu karūną. Nu tai kaip ji vadinasi? Nu taip, tavo apyrankę. Jeigu nepirks, tai mes su draugais turim planą – parduosim už nieką. Kaip jos pasidalins? Aš joms viską paaiškinsiu. Vieną dieną vaikščios viena, rytą turės atiduoti kitai. Ir taip pasidalins… Čia mano slaptas planas.
D, 5 metai
ČIA DABAR 
Parašykite komentarą