– Jeigu viskas ir toliau taip gerės, tai gali imti blogėti.
Žodžiai ištarti bežiūrint į antrą parą vis didėjančias šėlstančios Baltijos jūros bangas. Puikiai tinka ir kitoms gyvenimo situacijoms…
D, 10 metų.
451. Paglostymai
Po neįtikėtinai šiltos gegužės, pirmų birželio dienų vanduo ežere – tarsi gerą vidurvasarį. O dar prisiminus prieš savaitę išbandytą Baltijos jūros geliantį šaltį, kai įbrendi ir užtirpusiom raudonom kojom po septynių sekundžių maskatuojiesi lauk iš ledinio vandens, tai ežero vanduo atrodo šiltas kaip kūdikio sysiukas. Aštuonmetis A atsargiai įslenka patikrinti vandens.
– Koks šiltas vanduo! Ir koks malonus! Atrodo lyg tu, mama, mane glostytum, – įbridęs į teliuskuojančias Rėkyvos bangeles, reziumuoja A.
Ach, tie palyginimai…
A, 8 metai
Atostoginė odė Juodkrantei
Aš negaliu sau atsakyti kodėl, kaip ir kada ji užgimė, bet toji meilė Kuršių Nerijai yra ypatinga. Ji tarsi dalis manęs pačios – trapi akimirka neskubraus buvimo, lėtumo, laimės, laisvės, be kurio tiesiog nenoriu ir net nesistengiu būti. Negaliu net tiksliai įvardinti to jausmo, bet Juodkrantės pasiilgstu dar neišvažiavusi iš jos. Todėl nors kelioms dienoms, o dar geriau ilgesniam laikui noriu ten panirti kiekvienais metais. To pušų ir marių kvapo, visur limpančio smėlio, stipraus plaukus draikančio vėjo, ilgo ėjimo ar važiavimo dviračiu mišku, talžančių ir bloškiančių iš koto bangų man reikia kaip gyvybės gurkšnio trokštančiam, kad galėčiau persikrauti prieš naują rudenį, naują sezoną, naują maratoną… O dar geriau būtų tiesiog dirbti ten ir pasenti, o pasenus keltis anksti ryte ir eiti prie jūros, tada grįžti mišku susirenkant mėlynes ir grybus, o vakare skaityti neperskaitytas, nesuspėtas gyvenimo knygas ant marių kranto su savo žmogumi. Klausykit, o gal tikrai galėčiau dirbti iš Juodkrantės…
Baidarėmis Šventosios upe į Baltijos jūrą
Vienas nuostabiausių poilsio ir smegenų apsivalymo būdų – kelionės upėmis. Plaukimas baidarėmis yra tarsi meditacija sielai, paturbinta ritmingais pečių juostos judesiais. Šį kartą plaukėme Šventosios upe – ta kur Latvijos pasieniu teka ir įteka į Baltiją. Būtent šis faktorius – įplaukimas į jūrą ir nulėmė upės pasirinkimą. Pradėjome kažkur nuo Kalgraužių – pradėti nuo aukščiau nedrįsome dėl medžių išvartų ir seklumo, be to ir laiko turėjome nedaug, tad tokį lengvą maršrutą ir pasirinkome pusdienio plaukimui.
Šiaurietiška nuotaika Suomijoje ir truputis Talino
Kai suvoki, kad vasara baigia praeiti, o niekur nespėjai nukeliauti ar bent suplanuoti, kažko naujo pamatyti ir patirti, imiesi desperatiškų veiksmų, kad situacija pasikeistų. Čiumpi akcijinius kelto bilietus, pasiruoši palapinę ir kitus atitinkamus atributus, nes pas suomius gerokai brangūs viešbučiai (o mūsų penkių asmenų šeimynai juo labiau) ir pasileidi su mašina iki Talino. Iš ten siūbuodami ir nuobodžiaudami daugiaaukščiu laivu periskeliame į Helsinkį. Skaityti toliau “Šiaurietiška nuotaika Suomijoje ir truputis Talino“
ČIA DABAR 