467. Paauglystė

Aštuonmetis A atlekia pas mane į kambarį ir išpyškina:
– Ar tu bent matei? Ar tu matei, kad pas brolį J atėjo draugas?
Aiškumo dėlei reiktų pasakyti, kad broliui J – šešiolika metų.
A emocingai aiškinasi situaciją toliau:
– Bet tai tu matai, kokia ta paauglystė! Va, kai būni mažas, tai taip ilgai reikia derinti, kol pavyksta susitikti su draugu, o čia net mamai pranešti nereikia. Paima ir susitinka! Aš irgi taip darysiu, kai užaugsiu!

A, 8 metai.

Lenkija. Plockas. Nuo gotikos iki art nouveau

Į Plocką Lenkijoje patekau gana keistomis aplinkybėmis. Specialiai turbūt niekada nebūtų atvedę keliai, bet kad jau taip susiklostė, beliko išnaudoti galimybę ir patyrinėti miestą. Tam turėjau visą dieną, tad kažkaip taip ir pasileidau lyg iš tų pasakų vedina minties “nueik nežinia kur, parnešk nežinia ką“. Juolab, kad turistinės informacijos apie miestą daug neradau.

Pirmiausia atvažiuojant į miestą pasitiko didžiulė, tiesiog gigantiška “Orlen“ naftos gamykla, kur tą vakarą net penki kaminai spjaudė liepsnas į vakarėjantį dangų. Tai yra tai, kuo garsus miestas šiandien – naftos imperija, kuri nors ir varo iš proto vietinius žmones savo smarve, bet tuo pat suteikia jiems darbo, o vadinasi ir žaidimų. O dar Plockas draugauja su lietuviškaisiais Mažeikiais, nes interesai gi panašūs. Skaityti toliau “Lenkija. Plockas. Nuo gotikos iki art nouveau“

466. Egzistencinis liūdesys

– Mama, o jums būna taip, kad atsikeliate rytais ir apima tokie egzistavimo klausimai? Nes aš atsikėliau rytą ir taip kažkaip liūdna pasidarė. Liūdna, kad visi kažkada mirsim… Taip, taip. Paskui pralinksmėjau.

D, 10 metų

465. Indaplovės karys

Dešimtmetis D krausto indaplovę. Lėtai. Svajodamas. Nes mintys tai visai kitur. Kitame kosmose. Ir tikrai ne tuose nuobodžiuose induose.
– Paskubėk, – raginu. – Visi laukia vakarienės.
– Mama, aš skaičiau kažkur, kad karys turi būti gerai pailsėjęs, – argumentuoja D, kaskart išgyvendamas dramatišką virtuvinį mūšį su indais, į kurį gali eiti tik visiškai pailsėjęs…

D, 10 metų.

Vizualiniai MaLonumai Marijampolėje su MaLonNY

Ko reikia, kad atsirastų noras nukeliauti į tam tikrą miestą? Kad imtų niežtėti smalsumą ir iškeistum savo ramybę į naujus įspūdžius? Darbo reikalai nesiskaito.  Priežastis galėtų būti ten gyvenantys giminaičiai arba draugai. Dar koks nors beprotiškai jaukus senamiestis su labai skania kava ar pyragaičiu. Būtent dėl to galima būtų važiuoti į Telšius – ten atrasti sūrio tortą ir tikrai vertą pasivaikščiojimo miestą su visais fantastiškais metalo plastikos kūriniais, išsibarsčiusiais įvairiose miesto vietose. Arba tiesiog stabtelėti grįžtant iš pajūrio geros kavos gurkšniui.

Na, ir be abejo, pačios įvairiausios žmogaus interesų sritys: sportas, menas ir pramogos gali gerokai timptelėti už rankos ir priversti pajudėti kuria nors kryptimi. Ir aš tvirtai įsitikinusi, kad kuo miestas skirtingesnis, atviresnis, keistesnis, tuo jis turi daugiau šansų. Visokių. Pritraukti žmones gyventi, vilioti turistus ir akumuliuoti skirtingas raiškos formas, sukurdamas naujas galimybes ir pasirinkimus. Skaityti toliau “Vizualiniai MaLonumai Marijampolėje su MaLonNY“

Molavėnai. Mėnuo Juodaragis. Burtai

Ar esate buvę Molavėnuose? Man tai buvo absoliutus šios vasaros atradimas Lietuvoje. Molavėnų vardo nebuvau nei mačiusi, nei girdėjusi. Nei viena, nei dviem akimis ar ausimis. Ir kai sužinojau, kad festivalis “Mėnuo Juodaragis“ rugpjūčio pabaigoje vyks Molavėnuose, įsivaizdavau plynę, na gal kažkiek medžių, netoliese fermas – maždaug toks reginys vaizduotėje buvo iškilęs prieš važiuojant į šią nežinomą man erdvę. Rašau, erdvę, nes kai patekau čia, supratau, kad net ir realiame pasaulyje įmanoma sukurti pačias neįtikėčiausias paralelines erdves, pripildytas mistiškos energijos, ritualizuotų šamaniškų būsenų ir betarpiško santykio su praeitimi, gamta bei pačiu savimi. Lėto būvio su vieta ir laiku pleištas skubančiame pasaulyje. Magiškas žingsnis atgal į praeitį, bet tuo pačiu į esmes – savęs, kaip žmogaus, genties paieškas, bandant suvokti, kas buvome ir kas esame. Skaityti toliau “Molavėnai. Mėnuo Juodaragis. Burtai“

464. Dinderis Tinderis

– D, ką veiki? Eik paskaitysi knygą ar papieši. Arba į lauką eik, o tai muši čia dinderį visą dieną, – moralizuoju savo dešimtmečiui.
– Mama, kokį tinderį*? Man dar nereikia merginos! – atšauna D.

Va taip. Kartų ir žodynų skirtumai.

D, 10 metų.

*Tinderis – populiari internetinių pažinčių programėlė.

463. Bulvaras

– Mama, nuo ko kilo žodis “bulvaras“? – klausia aštuonmetis A.

Paaiškinu.

– Mhm, o aš galvojau, kad nuo bulvių aro.

Išanalizavus žodžio kilmę, o žodynas sako, kad “bulvãras [pranc. boulevard] – medžiais, krūmais, gėlėmis apželdinta gatvės dalis, dažniausiai jos vidurys“ ir susipratus, kad lietuvis ir bulvė tai, tarsi, nedalomas vienis, visai gali būti ir bulvių aras. Bulvėmis apželdintas bulvaras…

A, 8 metai.

462. Žvaigždės, šventės ir Džordža

Miesto šventė. Gimtadienis. Eisenos, mugės, parodos, koncertai. Vakare važiuojame pažiūrėti finalinių fejerverkų, nes mažasis labai nori. Vis tik dar dainuoja Džordža. Kaip prieš 25 metus, taip ir dabar. Tas pačias geras dainas. Žmonių minia. Linksma visiems. Beveik visiems. Nebandome nieko teigti vaikams ar sukurti išankstinę nuomonę apie skambančią muziką. Jie jos dainų nelabai žino, kaip ir nežino jos vardo ar scenos karalienės statuso. Dainų instrumentinės įžangos ganėtinai sunkios ir daug žadančios, su roko prieskoniais. Bet po instrumentuočių pasigirsta Džordžos vokalas, o jį, manau, žino daugelis. Tad pasiklausęs kelių dainų, patyrinėjęs muzikos ir vokalo tembrus ir atitikimą vienas kitam, dešimtmetis D, visiškai nepaisydamas žvaigždžių subordinacijos ir statusų, taria:

– Aš nesuprantu, kaip jie šitą dainininkę priėmė į grupę? Jos balsas skamba lyg iš dieduko dainų, kur mašinoje kompaktuose turi…

Galiausiai fejerverkai. Gražūs. Įspūdingi. Mažasis sunerimsta, ar dangus “nenumirs“ ir neužsidegs nuo tiek fejerverkų, o dešimtmetis nusprendžia, kad jų kūrėjai prisižiūrėjo per daug pokemonų…

A, 8 metai; D, 10 metų.

461. Žiogai

– Mama, šiandien mačiau žiogą ir supratau du dalykus: visų pirma, žiogai groja visai ne su smuiku, o su savo sparnais, visų antra – jie groja pagal ritmą! Ir dar, kai žiūriu per virtuvės langą, galvoju, kad žiogas galėtų būti toks arklio dydžio – galėčiau ant jo joti, šokinėti ir dar groti!

A, 8 metai

Website Built with WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

ČIA DABAR

kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija

aistė paulina

iš visur surinkti tekstai

Kelionių užrašai

Travel Log by Vita

100 minčių

Tinklaraštis apie miestus, transportą ir idėjas

kokonas.wordpress.com/

jaukus gyvenimas

kaskaityti.lt

Gerų knygų paieškos

Discover WordPress

A daily selection of the best content published on WordPress, collected for you by humans who love to read.

The Daily Post

The Art and Craft of Blogging

WordPress.com News

The latest news on WordPress.com and the WordPress community.