– Eikš, apsikabinkim. Tu juk mano meilė, – sakau šešiamečiui A, kai grįžtame iš darželio.
– Mama, nepyk, bet mano meilė liko darželyje.
A, 6 metai
356. Vienatvė
– Mama, o kas yra vienatvė? Bet tai turbūt pats baisiausias dalykas!!! Nes jei aš būčiau vienas namie arba rūsyje, man būtų labai baisu… O viena mergaitė iš darželio sakė, kad kai užaugs, bus vieniša, augins šuniuką ir kačiuką. Ir dar ji sakė, kad bus vagis!
A, 6 m.
353. Nudvėsėlis
– Mama, šiandien darželyje buvo nelaimė! Kai grįšim, papasakosiu. Nu gerai, kai eisim į mašiną. Tai, va. Mes buvome lauke. Berniukas S ir mergaitė V buvo prie tvoros. Ir tada pašaukė mane. Ir žinai, kas ten buvo? Negyvas balandis! Visiems vaikams buvo labai šlykštu. Bet aš kažkaip pagalvojau, kad tą paukštį galima paimti. Ir paėmiau. Tada pamatė auklėtoja, kad aš turiu rankose tą negyvą paukštį ir supyko. Sakė, kad aš galėjau numirti! Tu supranti – aš vos nenumiriau! Ir tada supratau, kad jeigu kitą kartą pamatysiu kokį pelėsį arba dar kokį nudvėsėlį, tai niekada nebeimsiu. Ir paskui vaikai nenorėjo su manimi kibtis rankomis, nes galvojo, kad aš juos nužudysiu. Aš atsistojau ir pradėjau verkti. Vadinau ant savęs visaip: durnius, kvailys… Paskui grupėje dar pasikalbėjom apie tai. Ir, žinai, aš tau pasakysiu vieną dalyką, bet tu nesupyk. Aš net norėjau darželyje pasakyti, kad noriu numirti – taip liūdna buvo! O mergaitė A sakė, kad irgi vieną kartą norėjo šokti į lavą, bet niekur lavos nerado… Paskui aš nusiploviau rankas ir visa ta balandžių rankų liga turbūt dingo. O kai atsikėlėm, tai beveik ir pamiršom tą dalyką. Bet jeigu, mama, tu ten būtum buvusi, taip nebūtų atsitikę…
A, 6 metai
351. Bučiniai
– Mama, žiūrėk. Tu dabar man įdėk mišrainės ir atnešk čia į kambarį. Ir ateik pas mane, pasikalbėsim. Žinok, mama, nepavyko šiandien. Nepavyko darželyje pabučiuoti mergaitės G. Nes, įsivaizduoji, nebuvo vietos. Nebuvo, kur pasislėpti, kad kiti nepamatytų. Nes, jeigu pamatys, tai juoksis. Aš visą dieną galvojau, kaip ją pabučiuoti. Aš net mergaitės G paklausiau, kur mums pasibučiuoti. Bet ji pasakė, kad irgi nežino. Rytoj vėl galvosiu, kaip pasibučiuoti. Tai turbūt nutiks lauke. Arba ne lauke… O dar mergaitė A melavo, kad G manęs nemyli. Myli!
A, 6 metai
348. Vaikas iš darželio
– A, prašau niekur nebevaikščioti, atsigulti ir miegoti! Ir jau nebekalbėk…
– Neauklėk tu manęs kaip kokio vaiko iš darželio!
A, 6 metai
310. Kvapas
Rytas. Važiuojam su šešiamečiu A į darželį. Įlipęs į mašiną nustemba:
– Kas čia taip skaniai kvepia? Aaaaai, tai gal čia iš mano burnos, nes rytą taaaaaip skaniai valgiau…
A, 6 metai
303. Meilė
– Mama, o būna taip, kad paaugliams irgi nedrąsu? Na, nedrąsu kokiai mergaitei pasakyti, kad ją myli…? Aš irgi esu mylėjęs, bet taip per visą darželio laiką ir neišdrįsau pasakyti…
D, 7 metai
278. Gyvenimas
– Mama, o aš visą gyvenimą į darželį eisiu? O po darželio į mokyklą? Po mokyklos į gimnaziją? O tada į universitetą? Po universiteto į darbą? O tada kas? Mirsiu?
A, 5 metai
277. Smagumas
– Man darželyje taip smagu, kad galiu ne tik plaukus nusiplėšti, bet ir galvą…
A, 5 metai
272. Rankų stiprinimas
– Mama, bet kaip gerai, kad dabar ruduo. Visi gali eiti į darželius, mokyklas, gimnazijas, darbus… Visi gali stiprinti savo rankas. Pavyzdžiui, ką nors nupiešia ir pastiprina savo ranką…
Penkiamečio A rytinis monologas pakeliui į darželį.
A, 5 metai
266. Milžinas ir mėnulis
– Mama, o senovėje buvo gėlių? Negali būti! Jos visai ne senoviškos! O jeigu milžinas didesnis už dangų ateitų į mūsų gyvenimą, ar jis pasiimtų mėnulį? Ir išvis – aš jau kokią pusę gyvenimo nėjau į darželį… Aš dar noriu neatsiminti vieno savo sapno, nes jis labai juokingas!
Toks štai minčių kratinėlis nuo pusryčių stalo…
A, 5 metai
241. Tai kaip stovėt?
– A, nestovėk taip atkišęs pilvo!
– Tai kaip man stovėt??? Aš negaliu visą laiką būti suspaudęs pilvo! Aš noriu jį laikyti stačią ir išsipūtusį! Ir išvis – kodėl taip greitai praeina diena? Aš labai nemėgstu sekmadienio nakties, nes ji tokia trumpa – atsikeli ir reikia eiti į darželį! – porina penkerių A.
A, 5 metai
239. Visas patenkintas
– Oooo, čia mano darželio draugė! – šaukia penkerių A, iškišęs galvą per automobilio langą. – Aš esu visas patenkintas, kad pamačiau tą darželio mergaitę. Esu taip patenkintas, kad net nesigirdi batų garso… O kai rytoj vėl nueisiu į darželį, mergaitei X pasakysiu, kad mes su broliu esame basučių dvyniai (nes tokios pat brolių basutės). O mergaitei Y pasakysiu, kad Kubilius – tai ministras pirmininkas…
A, 5 metai
237. Kvepia kaip bimbalas
– Koks čia kvapas??? Kvepia kaip rūkas! Ne, kaip bimbalas! O bimbalas kvepia kaip kiaušinis su trimis papais! – konstatuoja penkerių A.
Man fantazija neneša į ką šitas kvapas galėtų būti panašus, bet tebūnie, nes prisiminęs, kad rytoj į darželį nešis naujas basutes, išaiškino, kad labai džiaugiasi, kad jos “naujos ir neparūgusios“.
A, 5 metai
227. Ašaros ant veido
– Mama, aš taip tavęs pasiilgau darželyje. Aš galvojau, kaip tu atrodai. Įsivaizdavau tave su rudom akim, pilku paltu ir va, va tais batais. Dar aš galvojau, kaip bėgu pas tave su ašarom ant veido… Aš neverkiau, ašaros tiesiog buvo ant veido…
A, 5 metai
175. Apie grožį
– Mama, kitos mamos, kur darželyje pasiima vaikus man negražios. Tik tu man graži…
A, 4 metai
171. Per gražios akys
– Man taip patinka darželyje – iš proto gali išeiti, kaip jis taip pastatytas. Aš tai draugauju su mergaitėm, nes berniukai yra per maži. O dar berniuko X akys yra per gražios. Šiandien šeimininkutė vaidino daktarę. Bet ji tik apsimetė. Mergaitė Z davė per žandą berniukui Y. Tai šeimininkutė užsidėjo tokį baltą daiktą ir apsimetė daktare. Paskaityk knygutę, mama. Jei neskaitysi – nedraugausiu. Nu, aš tik apsimetu, kad nedraugauju. Skaityk! Neee, aš neapsimetu, kad nedraugauju… Aš, aš… apsimetu! O tokios mergaitės Q akys yra dar gražesnės… Ramių blustnų, oi blusų!
A, 4 metai
155. Panelės
Dvylikos metų J su savo draugu provokuoja šešerių brolį:
– D, ar turi panelę?
– Taip, turiu kelias darželyje.
– Ar gražios tavo panelės?
– Jo, gražios. Ir jos visos mergaitės.
D, 6 metai; J, 12 metų
103. Vyras ar moteris
– Mama, o darželyje auklėtoja Angelė yra vyras ar moteris?
A, 4 metai
101. Darželis
– Mama, o kai tu buvai maža, ėjai į darželį? Aaaaa, tai aš tave mažytę nuveždavau su pilka mašina.
A, 4 metai
82. Sapnas
Penkiamečio D sapnas – košmaras: “Tėtis nuvedė mane į darželį ir man ten iškrito akis. Aš tada paklausiau, kieno čia akis. Priėjo berniukas iš mano grupės ir pasakė, kad akis mano. Tada mes tvarkėm darželio liftą, o pro šalį praėjo mergaitė iš mano grupės. Bet ji buvo užsiauginusi papus. Na, žinai, krūtinę…“
D, 5 metai
58. Už nieką…
– Mama, žinai už kiek procentų aš tave parduočiau? Už kokius 2 milijardus! Labai brangiai. Ką daryčiau be tavęs? Na, tai aš dar turėčiau tėtį. Man užtenka vieno. Arba tavęs, arba tėčio. Bet jei tėčiui tavęs nebereiktų, tai pasiimčiau abu brolius, tave ir mes paspruktume.
Po kurio laiko vis dėlto persigalvoja:
– Ne, aš ten pirmai nesąmonę pasakiau. Neparduočiau aš tavęs. Už nieką neparduočiau! Žinai, kas yra niekas? Nu va, kai brauki su ranka per orą ir ji į nieką neatsitrenkia, ten nėra nei vėjo, nei jokio kito minkšto daikto. Nieko! Neparduočiau…
Staiga mintis imasi kitų reikalų:
– Pasiilgau aš visai darželio. Nunešiu mergaitėms ir parduosiu karūną. Nu tai kaip ji vadinasi? Nu taip, tavo apyrankę. Jeigu nepirks, tai mes su draugais turim planą – parduosim už nieką. Kaip jos pasidalins? Aš joms viską paaiškinsiu. Vieną dieną vaikščios viena, rytą turės atiduoti kitai. Ir taip pasidalins… Čia mano slaptas planas.
D, 5 metai
56. Aštri ružava
– Man svarbiausia yra mylėti tėvus. Ir aš visai nenoriu žaisti su mergaitėmis. Man patinka su berniukais žaisti. Mergaitės darželyje visaip prikimba prie manęs. Priekabiauja. Kutena. Ir dar apgauna. Paprašau, kad nekutentų, pasakau, kad tuoj eisim į lauką, o jos vis tiek ima kutenti. Apgauna taip. Ir išvis – nepatinka man tie jų namai. Prašo žaisti namais, tėčiais. Nu pasakau “taip“, bet nueinu į šoną. Tas jų kampas darželyje su namais – toks rausvas, geltonas. Labai man nepatinka. Man patinka tik aštri ružava. Ir išvis, aš norėčiau turėt stebuklingų galių ir antspauduoti save. Geriau svajosiu apie didvyrius…
Tokie tad penkiamečio D rūpesčiai rūpestėliai.
D, 5 metai
37. Gaila
-Tėti, man tavęs gaila. Ir babos gaila. Nes jūs darželio nelankėt…
D, 4 metai
30. Darželis Auklėtoja Vaikučiai
– Aš esu Augustas Gabrielius Šimkus! O tu, tu esi – Darželis Auklėtoja Vaikučiai!
Dar trejų neturinčio piliečio tapatybės aiškinimas darželio auklėtojai.
A, 2 metai
29. Dievo užmiršta vieta
-Mama, žinai, kas yra vaikų darželis?
-Na ir kas gi?
-Tai Dievo užmiršta vieta, kur sudėvėti žaislai gauna galą!
Spėju, kažkokio filmuko paveiktas pareiškė mano keturmetis…
D, 4 metai
20. Mažos mamos
– Mama, aš tave nuvesiu į darželio grupę, kur žaidžia mažos mamos…
D, 3 metai
11. Pagimdyk sesę
– Mama, pagimdyk man sesę. Aš ją mokysiu čiuožt. Būsiu treneris. Nuvesiu į lopšelį darželį. Aš ją prižiūrėsiu, o mane prižiūrės močiutė, – postringauja trimetis J.
J, 3 metai
ČIA DABAR 