391. Laiko akimirkos. Reliatyvumas

“- Aš galvoju apie laiką ir erdvę. Ir nežinau, kaip paaiškinti tai, ką galvoju, nes kad jums paaiškinčiau vieną dalyką, pradžioje turiu paaiškinti kitą dalyką. Labai sunku tai padaryti. Galvoju, gal reikės parašyti straipsnį ir suformuluoti viską. Nu bet įsivaizduokit animacinį filmuką, kad ir Simpsonus. Jį gali sustabdyti, sulėtinti ir atsukti po kadrą, po milisekundės dalį. Ir nors tu atsuki, bet filmuko originalas vis tiek laike eina toliau. Ir yra mano laikas – nuo tada kai aš gimiau. Ir laikas kopijuoja mane – jei aš kažką padarau, jis kopijuoja mane visoje visatoje ir visuose laikuose. Nuo kito irgi kopijuoja. Ir tai yra laiko momentai, akimirkos. Ir tai ne metai, mėnesiai, o milisekundės dalys. Ir taip tu gali patekti į bet kurį laiko momentą – kaip tose animuotose knygelės – kai greitai verti ir iš piešinėlių susidaro judantis vaizdas. Sustabdai lapelį ir patenki į tam tikrą laiko momentą. Jei aš taip patekčiau į viduramžius, nusiųsčiau ten naujausių technologijų. Dar čia panašu į tą ratą, kur kazino būna – išsuka ir parodo, kada gimsi…“

Šitos devynmečio D mintys man per sudėtingos – kažkokia reliatyvumo teorija. Dar ir dabar ne iki galo supratau viską. Reikės turbūt to straipsnio…

D, 9 metai

2017-07-30 0

390. Žvejys ir žuvys

– Žinai, mama, aš tau galiu paaiškinti, kaip jaučiuosi, kai sprendžiu kokį nors uždavinį ir nežinau atsakymo. Tu įsivaizduok – jūroje yra žvejys. Jis plaukia į vėjuotą vietą. Ten jis gaudo žuvis. Nes žuvys yra būtent toje vėjuotoje vietoje. Bet po akimirkos ten gali nebebūti žuvų, nes vėjas pradės kitaip pūsti. Tai va, tos žuvys – tai atsakymai. Na, arba dar gali įsivaizduoti, kad plaukioja daug žuvų, priplaukia ryklys ir praryja tas žuvis. Bet po kiek laiko ten vėl atsiranda žuvys. O jei kalbėti šiuolaikiniais pavyzdžiais, tai įsivaizduok, kad yra monitorius, bet juk jis negali nieko rodyti, jei nėra kompiuterio.

D, 9 metai

2017-07-30 2

389. Triušiukas

– Aš labai norėčiau gimtadieniui triušiuko, – garsiai užsisvajoja septynmetis A.

– O kodėl ne žirafos ar zebro?

Tyla ir gilus susimąstymas. O tada klausia:

– O zebrą galima būtų išsidresiruoti? Žirafa irgi būtų gerai, nes iš toli matytųsi. Bet kad įstatymai neleidžia laikyti tokių gyvūnų namie… Gerai bus triušiukas. Arba nors pelę leiskit laikyti!

A, 7 metai.

2017-07-22 2

388. Nebaigtas sapnas

– Mama, bet tu šiandien žadintuvą tai labai ne laiku užstatei – mano sapnas dar buvo nesibaigęs, o aš taip norėjau jį pabaigti.

A, 7 metai.

2017-07-17 0

387. Motociklas

– Mama, o kai užaugi, ar būtinai reikia laikyti automobilio vairavimo teises? Ar galima tik motociklo? Aš laikysiu motociklo.
– O jei tau reikės ką nors pavežti? Pavyzdžiui, savo šeimą?
– Tai jie su dviračiais galės! Juokauju! Iš tikrųjų tai aš galvoju pirma išsilaikyti motociklo teises, tada ten būni studentas, mokaisi, dirbi kokioj kavinėj ar McDonalde, tai tau tada užtenka motociklo. O paskui tai trijų žmonų iškart neturėsi, o vieną gi išeis pavežti ir motociklu. O vaikai irgi neatsiranda iš karto, juk mažiausiai devynių mėnesių reikia. O per tiek laiko galima ir automobiliui sutaupyti. O jei tu nori važiuoti motociklu, tai tikrai negalvosi, kad gali kažkur atsitrenkti, tu vis tiek važiuosi!

D, 9 metai

2017-07-14 0

386. Miegojau aš naktį…

Važiuojam mašinoje. Vaikams sakau, kad pamiegotų, nes naktį mažai miego buvo, reikėjo labai anksti keltis. Septynmetis A pareiškia:
– Nu tai ką tą naktį? Aš nieko nežinau. Taigi naktį aš miegojau ir nemačiau, kas ten buvo. Nemačiau, kaip nemiegojau. Nemiegosiu…

A, 7 metai

2017-06-25 0

385. Lego – biznis nuo nulio

Ateinu pas savo du mažuosius vaikus būtinojo ritualo – pagulėjimo prieš miegą. Kažkas ne taip. Tamsoje sunkiai matosi, bet pagal siluetų dydį, šnopavimo garsumą ir kitas nematomas vibracijas susigaudau, kad du veikėjai susikeitė lovomis. Kai pajaučia, kad supratau klastą, kikena į pagalves. Vis tik paaiškėja, kad noras keistis lovomis buvo vienpusis. Devynmetis D džiaugiasi ir palaimingai taisosi į patogiausią padėtį išsvajotoje lovoje. Septynmetis A dėsto savo versiją:
– Aš nenorėjau miegoti jo lovoje. Aš čia neužmigsiu. Nu bet sutikau. D sakė, kad duos man pinigų, kad galėčiau Lego figūrėlių nusipirkti. 5 eurus. Gerai, mama, labanakt…

A, 7 metai; D, 9 metai

2017-06-19 0

384. Melo kančia

– Mama, aš tau noriu pasakyti vieną dalyką. Tik labai prašau, nesupyk, gerai? Mane klasiokai primokino tokių bjaurių rusiškų keiksmažodžių. Man labai nesmagu juos ištarti. Taip šlykštu… Bet aš daugiau nebegaliu slėpti. Nebenoriu su ta melo kančia gyventi, tai pasakysiu tau. Tik tu nesakyk jų mamoms nieko, gerai? Aš turbūt pats su jais nebenorėsiu draugauti…

D, 8 metai

2017-05-31 0

383. Barakudos

– O kaip dažniausiai tampama milijonieriais? Gal tėvai būna turtingi? Kai aš užaugsiu, įkursiu ofisą. Labai noriu prie savo namų pasidaryti baseiną. Bet yra toks vienas pavojus – žinai, esu girdėjęs apie tokias moteris barakudas. Tai jos gali viską atimti. Reikia pirma surasti savo sėkmę, na moterį, o tada jau galima dirbti.

D, 8 m.

2017-05-31 0

382. Lego atostogos

– Mama, o tu negalėtum savo darbe pasiprašyti atostogų? Mes taip norim, kad tu su mumis pažaistum Lego…

A, 7 metai.

2017-05-21 0

381. Apie laiko pojūtį

– Kiek metų yra milijonas dienų? Mes tiek negyvenam, ar ne? O kiek dienų žmonės gyvena? Tik tiek? Mažoka… Šeštadieniai ir sekmadieniai prabėga greitai. O mokykloje reikia rašyti, skaityti, skaičiuoti ir viskas slenka sraigės arba vėžlio lėtumu. Dienos slenka kaip ilgas traukinio laukimas. Toks jausmas, lyg nuo “Saulės miesto“ iki mūsų namų stovėtų eilė žmonių, norinčių į tualetą ir visi norėtų ši…, o eilė nejudėtų…

D, 8 metai

2017-05-08 0

380. Svajonės

– Aš turiu tris svajones, tik neprisimenu, kokia yra antra.

A, 7 metai

2017-05-02 0

379. Angelai

– Mama, o kas geriau: negyvas didvyris ar gyvas kvailys? Man tai geriau negyvas didvyris. O jeigu reiktų rinktis, ar visą gyvenimą praleisti kalėjime, ar mirti, tai jau geriau mirčiau. Tada sutikčiau savo senelį Vladą ir katiną Keksą. Ir mes visi būtume angelai…

A, 7 metai

2017-04-12 0

378. Repas

Aštuonmetis D pradėjo kurti repą. Tikslas – bent 600 žodžių. Nežinia, kuo baigsis, bet pradžia daug žadanti:
“Aš esu berniukas su tiesos migla, mane sukūrė gėda ir stipri tiesa. O šiaip užkniso tokios dienos, padarytos iš bevalio sielos. Vieną kart bandžiau pabėgt nuo melo, kuris visus šitaip greit sugavo, bandžiau išlikti paskutinis išskirtinis – ne taip, kaip kiti parsidavę milijonams. Bet visi savo sielos smegenų kampe, nors ir apakinti galingo melo čia, vis dar įkvėpti laisvę nori“.

D, 8 metai

2017-03-27 0

377. Nieko nėra!!!

– Mama, o mes turim indikatorinio popierėlio? Ne??!! Nu po galais, kodėl tuose namuose nieko nėra!!!

A, 7 metai

2017-03-25 0

376. Ką sako protas?

Pažiūrėjęs “Džonį Mnemoniką“ aštuonmetis D pasijaučia absoliučiai bejėgis prieš pasaulio ritimąsi į susinaikinimą arba, kitaip tariant, į “dramblio s…“. Kai bandau paaiškinti, kad būtent dėl to ir prašome jų, vaikų, kad nevarvintų savo akių kiauras valandas telefonuose ir kituose ekranuose, nutaria, kad išmes telefoną. Puikiai žinau, kad tai akimirkos desperacija ir ryt jis vėl labai norės panirti į telefoną, bet bandau dar pastiprinti reikalą, sakydama, kad dėl to dar labai svarbu skaityti daug knygų ir vadovautis savo protu, o ne bėgti paskui minią. O jis sako:
– O jei tavo protas durnas? Jei jis tau sako neteisingai? Arba sako – eik paskui minią…
Taip. Iš tiesų… Argumentų nebeturiu…

D, 8 metai

2017-03-18 0

375. Pietų miegas

– Bet kaip jums ten darbe lengva! Nereikia miegoti pietų miego!

A, 7 metai

2017-02-11 0

374. Daugiau gyvenimo

– Aš nesuprantu jų taktikos! Sako “daugiau gyvenimo“, o reklamuoja telefus…

D, 8 metai

2017-02-09 0

373. Lova ar mama?

– Kaip tu manai, kas man svarbiau – lova ar mama? – žiūrėdamas į akis klausia septynmetis A.
– Tai gal aš? – nedrąsiai atsakau.
– Nu jo. Tu. Bet žinai, jei aš pasirinkęs tave, kartais netyčia netekčiau lovos, tai ateičiau pas tave į lovą miegoti.

A, 7 metai

2017-02-06 0

372. Pirmykštis gyvenimas

– Bet jei pagalvoji apie žmogaus ir žemės gyvenimą, tai man šiek tiek primena, kai ką nors programuoji, kuri, o tada netyčia paspaudi “delete“ mygtuką ir viskas išsitrina. Taip ir mes čia žemėje kuriame, darome, statome, o kai Saulė išsipūs ir pavirs raudonąja milžine, tai nieko čia nebeliks. Reikia pasirūpinti Žeme. Ir dar – nu gi negali žmogus gyventi ir visą savo gyvenimą tik dirbti. Jam reikia papramogauti, pailsėti. Nes kitaip jis nepajaus, kad gyvena. Tik dirbs ir dirbs, kad atiduotų viską bosui ir sau biškį turėtų. Žinai, kaip praeitas žmogus gyveno? Nu tas – pirmykštis… Tai va, ir mums taip reikia vėl pradėti gyventi. Gamtoje, su keliomis sėklytėmis. Nieko nežudant ir negriaunant.

D, 8 metai

2017-01-31 0

371. Darbo birža

Iš vaikų atvirumo akimirkų, nugirstų mokykloje:
– Žinokit, mano mama eina į darbo biržą. Ten gauna šimtą pinigų. Paskui dar eina į kelis darbus. Tai mes tieeeeeeeeek pinigų turim! Už tai va, važinėjam po pasaulį. Dabar buvom Ispanijoj. Valgėm austres ir paeliją. O vasarą, kai buvome Ispanijoje, tai vieną mėnesį gyvenom apartamentuose, o kitą – viešbutyje.

Ačiū, tau, darbo birža!

V, 9 metų mergaitė

2017-01-31 0

370. Neperšokus per griovį…

– O kodėl neperšokus griovio negalima sakyti “op“? Juk jau kai pradedame šokti per ką nors, jau tuo metu, kai šokame, sakome “op“. O ne tada, kai jau būname nušokę…

D, 8 metai

2017-01-30 0

369. Kelionių ilgesys

– Mama, tu neįsivaizduoji, kaip aš vėl norėčiau važiuoti į tą pačią kelionę. Bet gaila, kad tai neįmanoma, nes dabar darbo dienos. Ir norėčiau, kad viskas būtų lygiai lygiai taip pat. Mes taip pat sėdėtume, taip pat kalbėtume, taip pat pažadinčiau brolį, mes eitume į tą patį muziejų. Tik aš nežinau, ar tai įmanoma…

A, 6 metai

2017-01-27 0

368. Vieniši ir nelaimingi

– Mama, o kai jūs susituokėt, kiek laiko buvot vieniši? Kiek laiko jūs neturėjot mūsų? Šešis???? Šešis metus???? O, Jėzau! Tai kokie jūs buvot nelaimingi, kad neturėjot mūsų…

A, 6 metai

2017-01-25 0

367. Paseno

– Tėti, tu dabar pažiūrėjai į laikrodį, nes norėjai sužinoti, kiek pasenai?

A, 6 metai

2016-12-11 0

366. Sala

Šešiametis A maudosi vonioje. Kai kurios kūno dalys po vandeniu, kai kurios iškilusios. Įsimetęs ir keletą žaisliukų, kad smagiau būtų.
– Aš esu sala savo žaislams, – konstatuoja. – O šiaip, reiks pirkti naują vonią – nebetelpu…

A, 6 metai

2016-11-28 0

365. Antakiai

– Mama, aš neturiu antakių, – gulėdamas lovoje ir braukydamas antakius konstatuoja šešiametis A.
Bandau nuraminti ir užtikrinti, kad antakiai tikrai yra.
– Ne, nu tu užsidek šviesą ir pamatysi, kad nėra!

A, 6 metai

2016-11-26 0

364. Nusiraminimas

– Mama, žinai, kaip aš save nuraminu, kai man kas nors nepavyksta ar neišeina? Aš sau pasakau, kad galiu būti geresnis kokiuose nors kituose dalykuose…

D, 8 m.

2016-11-25 0

363. Šventas dalykas

– Mama, žinai kas yra šventas dalykas? Pavyzdžiui, žibintas, skaitymas, duona, senas žmogus, Dievas… Daugiau neatsimenu…

A, 6 metai

2016-11-23 0

362. Nepastebimas laikas

– Labai gaila, kad žmonės nepastebi, kaip eina laikas. Na, pavyzdžiui, buvo mano gimtadienis – atrodo, kad jis praėjo kaip viena sekundė, tarsi nieko ir nebūtų buvę…

D, 8 metai

2016-11-22 0

361. Kazmas ir sarkazmas

– Mama, o kaip reikia sakyti – kazmas ar sarkazmas? – klausia šešiametis A.
Po pusės minutės išsižiojęs ir pasiėmęs veidrodį įdėmiai apžiūrinėja savo gerklę. Pamatęs gale gerklės kabantį liežuvėlį (uvula), baisiausiai nustemba:
– Kas ten per virvė pakabinta? Kai aš ją liečiu, labai skauda!

A, 6 metai

2016-11-22 0

360. Tobuli vaikai

– Mama, aš išauklėsiu savo vaikus, kad jie būtų kitokie nei aš. Nes aš netobulas. Norėčiau, kad bent jau jie būtų tobuli.

D, 8 metai

2016-11-21 0

359. Prašome pirkti

Šešiametis A ilgesingai žiūri į saldumynų automatą. Prašo nupirkti. Neperku. Ima už rankos, atitempia ir sako:
– Žiūrėk! Žiūrėk, kas parašyta! Parašyta “prašome pirkti“. O tu neperki. Ir tai yra labai nesąžininga!

A, 6 metai

2016-11-13 0

358. Meilė

– Eikš, apsikabinkim. Tu juk mano meilė, – sakau šešiamečiui A, kai grįžtame iš darželio.
– Mama, nepyk, bet mano meilė liko darželyje.

A, 6 metai

2016-11-12 0

357. Motyvacija

Apie mokymosi motyvaciją ir savirefleksiją.
– Gerai išmokti gali tik tai, ką nori išmokti, – konstatuoja aštuonmetis D. – Pavyzdžiui, aš nenorėjau mokytis eilėraščių. Bet Lietuvos istorijos repą išmokau per dieną!

D, 8 metai

2016-11-09 0

356. Vienatvė

– Mama, o kas yra vienatvė? Bet tai turbūt pats baisiausias dalykas!!! Nes jei aš būčiau vienas namie arba rūsyje, man būtų labai baisu… O viena mergaitė iš darželio sakė, kad kai užaugs, bus vieniša, augins šuniuką ir kačiuką. Ir dar ji sakė, kad bus vagis!

A, 6 m.

2016-11-01 0

355. Trivaikė šeima

– O tai mes daugiavaikė šeima???? Nu nemanau… Mes gi trivaikė ir dvitėvė šeima!

A, 6 metai

2016-10-29 0

354. Kaltas…

– Išvažiuojam balsuoti. Šešiametis A aistringai veržiasi į balsavimo apylinkę, nes ir vėl tikisi gauti lipduką “Aš balsavau“ arba “Kai užaugsiu, aš balsuosiu“. Deja, lipdukų nėra… Mažasis pilietis nusivilia, supyksta. Išeidamas iš patalpų sustoja, pasižiūri į abiejų kandidatų portretus plakatuose ir rėžia:
– Simulikas kaltas, kad nėra lipdukų!

A, 6 metai

2016-10-23 0

353. Nudvėsėlis

– Mama, šiandien darželyje buvo nelaimė! Kai grįšim, papasakosiu. Nu gerai, kai eisim į mašiną. Tai, va. Mes buvome lauke. Berniukas S ir mergaitė V buvo prie tvoros. Ir tada pašaukė mane. Ir žinai, kas ten buvo? Negyvas balandis! Visiems vaikams buvo labai šlykštu. Bet aš kažkaip pagalvojau, kad tą paukštį galima paimti. Ir paėmiau. Tada pamatė auklėtoja, kad aš turiu rankose tą negyvą paukštį ir supyko. Sakė, kad aš galėjau numirti! Tu supranti – aš vos nenumiriau! Ir tada supratau, kad jeigu kitą kartą pamatysiu kokį pelėsį arba dar kokį nudvėsėlį, tai niekada nebeimsiu. Ir paskui vaikai nenorėjo su manimi kibtis rankomis, nes galvojo, kad aš juos nužudysiu. Aš atsistojau ir pradėjau verkti. Vadinau ant savęs visaip: durnius, kvailys… Paskui grupėje dar pasikalbėjom apie tai. Ir, žinai, aš tau pasakysiu vieną dalyką, bet tu nesupyk. Aš net norėjau darželyje pasakyti, kad noriu numirti – taip liūdna buvo! O mergaitė A sakė, kad irgi vieną kartą norėjo šokti į lavą, bet niekur lavos nerado… Paskui aš nusiploviau rankas ir visa ta balandžių rankų liga turbūt dingo. O kai atsikėlėm, tai beveik ir pamiršom tą dalyką. Bet jeigu, mama, tu ten būtum buvusi, taip nebūtų atsitikę…

A, 6 metai

2016-10-20 0

352. Molis

– Aš jau žinau, ko norėsiu gimtadieniui! Molio! Man reikia nusilipdyti raktą! Arba ne. Prašysiu, kad jūs savaitgalio rytais atsikeltumėt iškart, kai tik aš atsikelsiu. Ir per sekundę apsirengtumėt! Kažin, ko geriau prašyti? Gal vis dėlto molio…

A, 6 metai

2016-10-13 0

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Goodreads

Skaitomi