Tyrimas prieš pietų miegą:
– Mama, o kas tau svarbu?
– Jūs.
– O tai aš?
– Ir tu, žinoma.
– O mūsų miegas?
– Irgi svarbu.
– Tai tada visai iš čia išeinu, – protestuoja keturmetis A.
A, 4 metai
110. Žinios
– Punti, Punti, žiūrėk, žinias rodo, – pasidomėti naujienomis iš pasaulio savo naminį katiną kviečia keturmetis A.
A, 4 metai
109. Rusas
Pokalbis ligoninėje tarp penkiamečio D ir šešiamečio palatos kaimyno. D sako:
– Tu žinai, kas ten anoje lovoje guli? Jis rusas! Tu įsivaizduoji? Kiti rusai puola Ukrainą, o jis guli Lietuvoje ligoninėje…
D, 5 metai
108. Išradimas
– D, kuo norėtum būti užaugęs? – klausia viena teta.
– Išradėju!
– O ką tu išrasi?
– Tokius akinius. Užsidedi juos ir prisimeni vaikystės draugus. Paspaudi mygtuką prie dešinės akies – užrašo vardą, prie kairės – parodo visą draugą, – išaiškina penkerių D.
D, 5 metai
107. “Patešlintos“ smegenys
Iš tikrųjų tai visi telikai, kompai, telefonai tai tik patešlina smegenis.
D, 5 metai
106. Nieko
– Mama…
– Ką?
– Nieko..
Ir vėl:
– Mama…
– Ką?
– Irgi nieko…
Atsisuku. Veide šypsena. Atrodo tikrai nieko. Žvilgt žemiau – ogi dešinė koja įnirtingai spaudžia prie savo ėdesio palinkusio katino uodegą.
A, 4 metai
105. Kaso
-Mama, mane kasa. Nu kaso. Sakau, kad kasina. Nu niežti!
A, 4 metai
104. Ugniagesys ir gaisrininkas
Kuo skiriasi ugniagesys nuo gaisrininko? Ogi iš esmės:
– Jie tikrai skiriasi! Aš žinau! Ugniagesys gesina ugnį, pavyzdžiui kokį nors bokštelį arba medį. O gaisrininkai gesina namus, visokius aukštabučius. Ten kur dega laiptai, stogai. Neee, tikrai ne tas pats. Na, taip, nuo mažos ugnies pasidaro didelis gaisras, bet iš pradžių gesina ugniagesiai, o jei nespėja, tada atvažiuoja gaisrininkai. Arba jeigu nespėji pats su savo tuo gesintuvu užsigesinti… Jeigu degtų mano pagalvė, tai gesintų ugniagesiai, o jeigu nespėtų ir užsidegtų visa lova arba kambarys, tai atvažiuotų gaisrininkai. Sunkus jų darbas. Aš būsiu parašiutininku. Nes man reikia lengvo darbo.
Jeigu tu numirtum, arba tėtė numirtų, tai aš neištverčiau. Aš tada irgi mirčiau. Nes aš negalėčiau be jūsų gyventi. O tu galėtum be manęs gyventi?
D, 5 metai
103. Vyras ar moteris
– Mama, o darželyje auklėtoja Angelė yra vyras ar moteris?
A, 4 metai
102. Pabusti iš sapno
– Sapnavau tokį keistą sapną. Norėjau iš jo pabusti. Pabudau. Žiūriu, kad knarkiu…
D, 5 metai
101. Darželis
– Mama, o kai tu buvai maža, ėjai į darželį? Aaaaa, tai aš tave mažytę nuveždavau su pilka mašina.
A, 4 metai
100. Protingas kaip vilkas
Rytas. Prieš darželį.
– Tėti, o jūs eisit į tą filmą “Volstryto vilkas“? Man atrodo, kad jis panašus į tą mano filmuką apie vilkus (dok. filmas apie vilkus ir mežiotojus). Filmas ne apie vilkus? O kodėl tada taip vadinasi?
Vyksta aiškinimas, kad kartais protingi žmonės pavadinami vilkais.
Vakaras. Po darželio.
– Mama, vienas toks žmogus buvo labai protingas. Kaip vilkas. Todėl dirbo Volstryte. Man atrodo, kad tėtis yra vilkas. Jis daug žino. Žino apie Staliną ir kažkokį ten jo draugą. Nebeprisimenu…
D, 5 metai
99. Besivaidenantys daiktai
Apie besivaidenančius daiktus.
– Kai aš naktį guliu lovoje, matau kokį nors daiktą. Kai noriu jį paimti, pasirodo, kad ten nieko nėra. Ne, tai ne sapnas. Taip yra iš tikrųjų. Tu nesuprasi. Jei gulėtum šalia manęs, gal suprastum. Bet tu nematytum to daikto ir nesuprastum, ką aš ten imu. Tai vadinasi VAIDENANTYS DAIKTAI. O jeigu aš kosmose uždegčiau degtuką, ar ta ugnis sustingtų?
D, 5 metai
98. Įsismaginimas
– Kai aš gerai įsismaginu, nebeatpažįstu savęs.
D, 5 metai
97. Putinas
A ir D maudosi. Pusė vonios primesta žaislų, clalatai paruošti, putų kalnai priputoti… Broliai krauna vienas kitam muiluotas putas ant nugaros, galvos, rankų ir visų kitų iš vandens kyšančių kūno dalių, transformuodamiesi į meškas, kalėdų senelius ir dar, biesas žino, kokias pramanytas būtybes. Linksmumo įkarštyje, kraudamas porciją putų ant D galvos, A linksmai šūkteli:
– Cho, tu dabar visas putinas.
Net nelinksma pasidarė…
A, 4 metai; D, 5 metai
96. Per daug pirštų
A maunasi pirštuotas pirštines. Niekaip nesiseka pataikyti pirštukų ten, kur reikia. Neiškentęs pratrūksta:
– Nu per daug čia tų pirštų!!!!!
A, 4 metai
95. Gali taip būti
– Man D įspyrė į pilvą, tada aš nugriuvau nuo lovos ir užsigavau galvą, – skundžiasi A.
Atsisuku į D ir klausiu, argi galima taip daryti, ar yra kada nors matęs, kad, pavyzdžiui, mes, tėvai, spardytume vaikams į pilvą. Išgirstu neaiškų mykimą po nosimi. Perklausiu. Ir, mano siaubui, išgirstu:
– Taip.
– Nesupratau…
– Nu gerai, neeeeee. Bet taip gali kada nors būti…
A, 4 metai; D, 5 metai
94. Viskas yra kreiva
“Aš sau suvokiau, kad pasaulyje absoliučiai viskas yra kreiva. Net ir pats mažiausias kreivumas, kurio beveik nesimato…“
D, 5 metai
93. Paveiksliukai akyse
– O tu moki įsidėti paveiksliukus į akis? Aš tai moku. Įsidedu, o po sekundės jie nukrenta. Na, išnyksta. Toks jau aš esu. Tokie jau tie mėsėdžiai… Galiu, pavyzdžiui įsidėti paveiksliuką su ištrėkštu ant lango sūriu, arba su planeta, arba su dantimi, arba su žmogumi be vienos akies…
D, 5 metai
92. Metas surimtėti
Gulėdamas lovoje priešsapninio katarsio būsenoje, penkiametis D staiga pareiškia:
– Aš manau, kad man jau metas kažkaip suaugti, surimtėti… Man jau reiktų kakavą šeimai paruošti, kokią kiaušinienę iškepti ar karštų sumuštinių… Dar man reikia išmokti su peiliuku pjaustyti kartoną, nes reikia robotą pasidaryti. Ar supranti, mama?
D, 5 metai
91. Kirpykla Nr. 2
– A, kodėl tavo plaukai šlapi? – klausiu keturmečio, kuris intensyviai braukia šukomis šlapių plaukų kuokštus.
– Mano plaukai dabar rudi! – išdidžiai atitaria. – D man plovė galvą. Paskui nukirpo plaukus. Aš jam irgi išploviau. O nusikirpo jis pats…
Pasikviečiu penkiametį D. Bandau išsiaiškinti situaciją. Klausiu:
– Ką čia darėt?
– Nieko…
– Nepanašu…
– Nu kirpomės plaukus.
– Tai kiek čia tų plaukų nusikirpot?
– Tai ką, tau skaičių pasakyt????? Kaip aš tau suskaičiuosiu…
– Na tai vis tiek, gal gali nors maždaug pasakyti, kiek gi tų plaukų nusikirpot?
– Nu vidutiniškai, – atsako D ir rodo su rankomis maždaug plytos dydžio atstumą. – Nu taip normaliai kirpom: nei daug, nei mažai…
– O kur plaukus padėjot?
– Po spinta…
Jaučiu, kad netrukus po spinta užaugs koks plaukuotas pūkuotukas iš katino ir žmogaus paukų…
A, 4 metai; D, 5 metai
90. Kirpykla Nr. 1
Jei namie kartais nutinka neįprasta tyla, lauk bet ko. Pavyzdžiui, dienos metu prileistos pilnos vonios vandens, nes vakare reiks eiti maudytis arba po lova atidarytos tikrų katinų kirpyklos. Po to nutiko plaukuotų grindų išplovimas ir drebančiu balsu buvo pareikšta, kad “išploviau viiiiiiiiisą kambarį, net po stalu“, o tai prilygsta praktiškai kosminei odisėjai…
A, 4 metai; D, 5 metai
89. Tikras medis
– Mama, o tai gal Dievas yra juodojoje skylėje????
Po minutėlės:
– Kai aš pamatau kokį naują medį, aš noriu jį pamatyti iš tikrųjų: ne per televizorių, ne per planšetinį, ne per kompą ir ne per telefoną. Aš noriu jį pamatyti tikrą!!!!
D, 5 metai
88. Nesąžininga
– Man atrodo labai nesąžininga, kai tėvai paguldo vaikus, o patys nueina žiūrėti filmo. Aš nepriekaištauju, tik sakau, ką galvoju…
D, 5 metai
87. Alergiškas žmonėms
– Mama, o žinai, būna žmonės riešutams alergiški. O kaip tada atrodo, kai sako “alergiškas žmonėms“?
D, 5 metai
86. Aš esu kitas
– Man dabar toks jausmas, kad aš esu ne aš, aš esu kitas…
D, 5 metai
85. Baseine gerai
– Ar smagu buvo svečiuose? – klausiu dviejų savo piliečių.
– Taip, smagu. Bet jau norėjom namo.
– Tai turbūt visur gerai, bet namie geriausia?
– Jo, gerai namie. Ir dar baseine gerai būna.
A, 4 metai; D, 5 metai
84. Viską pats
– A, eik rengtis ir praustis!
– Aš negaliu!
– Prauskis veidą.
– Na, tai kur tas veidas yra!!???
– Neužmiršk nusiplauti kojų.
– Aš nemoku!
– Aš irgi nemoku tavo kojų plauti. Nebent tu mano kojas nuplautum, tada aš tavo.
– Neeeeee!!!! Jos per didelės!!!!! Na, kodėl aš viską turiu pats daryti!!???
– O ką tu galėtum padaryti?
– Aš galėčiau, pavyzdžiui, pamiegoti!!!
– Tai keliauk į lovą.
– Pagulėk pas mane!!!!!
– Turbūt nepavyks šiandien, negalėsiu, nemokėsiu…
– Tu turi pagulėti!!!! Nes visą laiką pagulėdavai!!!
Tokia tai ištrauka iš vakarinės diskusijos su keturmečiu…
A, 4 metai
83. Milijardas
– Aš žinau, kaip galima suskaičiuoti iki milijardo. Vienas žmogus iki savo gyvenimo galo visą laiką skaičiuoja, tada kitas perima, tada kitas kitas kitas kitas… ir taip suskaičiuoja.
Pasirodo viskas įmanoma, svarbu tinkamas požiūris ir bendradarbiavimas.
D, 5 metai
82. Sapnas
Penkiamečio D sapnas – košmaras: “Tėtis nuvedė mane į darželį ir man ten iškrito akis. Aš tada paklausiau, kieno čia akis. Priėjo berniukas iš mano grupės ir pasakė, kad akis mano. Tada mes tvarkėm darželio liftą, o pro šalį praėjo mergaitė iš mano grupės. Bet ji buvo užsiauginusi papus. Na, žinai, krūtinę…“
D, 5 metai
81. Geležies gabalas
– Šiaip tai aš visai nenoriu žiūrėti tų filmukų, bet kai žiūri brolis A, tai mane kaip magnetas prisitraukia – aš tada būnu kaip geležies gabalas.
D, 5 metai
80. Ateivių rankos
– Mama, žinai, o gali taip būti, kad turi svajonę, bet ją užmiršti?
– Jei jau taip atsitinka, vadinasi gali, – atsakau.
– O aš turėsiu žmoną? Norėčiau turėti, nes nenoriu būti našlys. Našlys man negražiai skamba… Aš žinau, iš ko sudarytos planetos. Iš visokių kosmoso dalelių. O kaip tos planetos juda? O Žemė turi ašį? O kurioj eilėj sukasi Žemė? O Marsas – šalis ar kas? Aš žinau, kad ateiviai yra. Mačiau jų rankas… Ir laivą…
D, 5 metai
79. Nėra žmogaus
“Jeigu žmogus nieko nemoka, vadinasi jo nėra“.
D, 5 metai
78. Ledo muzika
Neįtikėtinas jausmas, kai imi ir atrandi tai, ko nebuvai patyręs. Ar esate girdėję, kaip groja ežeras? Aš nebuvau… Iš pradžių nieko nesupratom – kažkokie pasikartojantys duslūs garsai, lyg kas kažką daužytų, lyg muzikos garsai iš kažkur tingiai atsklistų. Bet kai stovint ant ledo per kojas nuvilnijo vibruojantis virpulys, lydimas žemo dažnio garso, apėmė nerealus, kažkoks mistiškas jausmas. Pokši ledas. Lyg nematomas milžinas didžiulėmis lazdomis daužytų per lygiu ledu užtrauktą ežero būgną. Kažkokia gamtos paslaptis, kurią tikrai galima išaiškinti fizikiniais dėsniais, bet tas gluminantis netikėtumas ir atradimas buvo labai labai…
O keturmečiui A irgi buvo atradimų. Važiuodamas rogėse per ledą nustatė, kad lyg sniego gvazdikai atrodantys kristalai, kuriais nusėtas visas ežero paviršius – tai mirę ežiukai. Įžengęs į mišką, nusprendė, kad čia močiutės daržas. Paėjęs kelis žingsnius, pareiškė, kad nėra buvęs gamtoj, o nusitvėręs už save dvigubai ilgesnį pagalį, išpyškino, kad jo jam reikės, kai kitą sykį eis į medžioklės sezoną…
A, 3 metai
77. Sėdi ir nemyli
– Mama, aš nemyliu Tavęs! – širsta keturmetis A, kai paprašau, kad nesisuptų ant fotelio.
Po minutės ateina ir bando bučiuotis. Pareiškia:
– Kodėl čia sėdi ir nemyli manęs?
– Tai, kad aš tai myliu, tu tik sakei, kad nemyli manęs…
Kiek parymojęs taria:
– Nu tai, mama, įsimylėkim iš naujo!
A, 4 metai
76. Stiklo vanduo
– Mama, išleisk mane į lauką. Man labai reikia.
– Tai kad labai šiandien šalta, nušalsi žandukus, – sakau tuoj ketverių sulauksiančiam A.
– Aš nebijau šaltumo. Aš turiu ugnį. Mano piršte yra ugnis! Va taip – vhoooooo, vhoooooo, – rodo kaip skelia ugnį iš piršto.
Nekantraudamas ir niekaip nesulaukdamas to išsvajoto lauko, kokį 19-tą kartą perklausia, ar jau išleisiu į lauką. Sakau:
– Tuoj, tuoj…
Po to seka gana logiškas kontrklausimas:
– O tai ką tada reiškia “tuoj“?
O lauke, eidamas per ledą, ima šaukti:
– Aaaa, laikyk mane už rankos, kad neįkrisčiau į šitą stiklo vandenį!
A, 3 metai
75. Dalia ir Grybauskaitė
– D, nori atspėti mįslę? Klausyk – dvi sesutės per kalnelį nesueina.
– Dalia ir Grybauskaitė, – visiškai nesudvejoja penkiametis.
– Ne, – nesitveriu iš juoko.
– Tai tada – liūdnumas!
– Ne…
– Nu tai – slidu!
Būtų buvę labai įdomu išgirsti ir tolimesnių interpretacijų, bet kažkada gi ir miegoti reikia…
D, 5 metai
74. Meilė ir gyviai
– Mama, žinai kokie yra du mano mėgstamiausi gyviai?
– Na ir kokie gi?
– Tu ir tėtė.
Po trumpos akimirkos:
– O tu vaikystėje buvai įsimylėjusi kokį berniuką?
– Tikriausiai, kad taip…
– Aš dabar esu įsimylėjęs Ją… Mes draugaujam. Bet ji ne visada prisileidžia…
– Ko neprisileidžia?
– Na neprisileidžia draugauti, pokštauti. Rytoj gali būti sunki diena, Jos gali nebūti…
Nelengvų apmąstymų kamuojamas, penkiametis D apsisuka ant kito šono. Bandys užmigti, jei meilė leis…
D, 5 metai
73. Meditacija
Virtuvėje randu sėdintį užsimerkusį penkiametį D. Klausiu:
– Ką čia veiki?
Sako:
– Medituoju. Seniai jau bedariau meditaciją…
D, 5 metai
72. Kalėdų senelis
Švenčių prasmėje pasimetusio penkiamečio D klausimas:
– O Kalėdų senelis ir yra Jėzus Kristus?
D, 5 metai
ČIA DABAR 