kovo 2019 – ČIA DABAR

Ernesta Šimkienė

Šiaulių dailės galerijoje nuo 2019 kovo 8 d. iki kovo 23 d. veikia dvi jaunų Lietuvos menininkų parodos: Mykolės “Gamtovaizdis“ ir Rolano Stankūno “Hibridai“. Iš pirmo žvilgsnio parodos absoliučiai skirtingos, tačiau stebint atidžiau galima įžvelgti ir gana artimų paralelių tarp autorių ir jų kūrybinių strategijų.

Pirmiausia ─ abu autoriai, Mykolė ir Rolanas, yra jaunosios kartos kūrėjai. Antra ─ tapytojai. Trečia ─ jie imasi tradicinių žanrų (peizažo ir portreto), kurių meninės ribos ir technologijos jau, rodosi, seniai permąstytos ir išbandytos. Vis dėlto jie abu peržengia nusistovėjusias žanro teritorijas ir atneša naują perspektyvą, naują žiūros galimybę. Ką naujo šiuolaikiniame mene galima pasakyti, kuriant peizažą ar portretą? Galima, ir gana ambicingai. Ketvirta ─ abu autoriai veikia kaip tikri šiuolaikinio meno atstovai. Jiems nepakanka tiesiog tapyti savo vizijų ar aklai kopijuoti natūrą. Jie labai kruopščiai tyrinėja aplinką, ją fotografuoja, dekonstruoja, struktūruoja ir, sukūrę naują žodyną, pateikia žiūrovams kaip naują meninę strategiją. Kūrybinis procesas jiems tampa neatsiejamas nuo tiriamojo aspekto. Skaityti toliau “Peizažas ir portretas. Kas naujo?“ →

Grožėtis, stebėtis, ilsėtis, pažinti, atrasti, džiaugtis ir mėgautis – tai yra tai, ką galima veikti žiemą kalnuose. Slidinėjimas yra nuostabus užsiėmimas. Gaila, kad gyvenime slidinėjimas ištinka pernelyg retai. Ir dėl savo nepigumo, ir dėl didelio atstumo iki artimiausių tikrų slidinėjimo kurortų. Būnant kalnuose visada tįsta pavydo seilė, galvojant apie kalnų čiabuvių ar bent jau tų, kurie gyvena arčiau kalnų, galimybes. Ką dažniausiai sau gali leisti lietuvaitis, tai penkios šešios dienos nusileidimų nuo kalnų, o paskui nebent vietinių lietuviškų – latviškų kalvelių trasos. Ir tai – su sąlyga, kad bus šalčio ir sniego, nebūtinai tikro… Nenumaldomą aistrą slidinėjimui ir kalnams ne kartą matėme savo akimis: čiuožia žmonės netekę abiejų kojų ar tik su viena koja, čiuožia akli, lydimi palydovo, čiuožia besilaukiančios moterys ir tėčiai su kūdikiais ant kupros. Ir tiesiog daugybė žmonių iš įvairių kraštų, nuo mažiausių pyplių iki senjorų. Ir žinai, kad tuo metu visiems jiems rūpi tik kalnai, sniegas, saulė ir vėjas galvoje, kai leidiesi nuo kalno.

Skaityti toliau “Slidinėti ir ne tik“ →

– Mama, o kaip tau vis dėl to atrodo – ar pasaulį sukūrė Dievas, ar įvyko didysis sprogimas? – klausia A. – Mokykloje vienas vaikas sakė, kad tikrai tikrai Dievas sukūrė, o man atrodo, kad buvo sprogimas.

Man dar nespėjus dorai suregzti atsakymo, iš kito kambario galo pasigirsta D balsas:

– Aš tai galvoju, kad yra būdas, paaiškinti abi versijas. Pradžioje Dievas sukūrė tokią ekosistemą, kurioje ir galėjo įvykti didysis sprogimas. Tada abu variantai tinka.

A, 9 metai; D, 10 metų.

– Rytoj jau ketvirtadienis, o, rodos, ką tik buvo šeštadienis, – apie nepaliaujamą laiko bėgimą svarsto D. – Bet, žinai, mama, įdomiausia, kad niekas negalvoja ir nejaučia, kaip laikas slenka dabar, visi apie tai susimąsto tik tada, kai jis jau būna praėjęs.

D, 10 metų.

Mėnuo: kovo 2019

Peizažas ir portretas. Kas naujo?

Slidinėti ir ne tik

486. Kaip atsirado pasaulis?

485. Laiko pojūtis

ČIA DABAR facebook’e

Goodreads

Skaitomi

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

Dalintis:

ČIA DABAR facebook’e

Goodreads

Skaitomi