78. Ledo muzika

Neįtikėtinas jausmas, kai imi ir atrandi tai, ko nebuvai patyręs. Ar esate girdėję, kaip groja ežeras? Aš nebuvau… Iš pradžių nieko nesupratom – kažkokie pasikartojantys duslūs garsai, lyg kas kažką daužytų, lyg muzikos garsai iš kažkur tingiai atsklistų. Bet kai stovint ant ledo per kojas nuvilnijo vibruojantis virpulys, lydimas žemo dažnio garso, apėmė nerealus, kažkoks mistiškas jausmas. Pokši ledas. Lyg nematomas milžinas didžiulėmis lazdomis daužytų per lygiu ledu užtrauktą ežero būgną. Kažkokia gamtos paslaptis, kurią tikrai galima išaiškinti fizikiniais dėsniais, bet tas gluminantis netikėtumas ir atradimas buvo labai labai…
O keturmečiui A irgi buvo atradimų. Važiuodamas rogėse per ledą nustatė, kad lyg sniego gvazdikai atrodantys kristalai, kuriais nusėtas visas ežero paviršius – tai mirę ežiukai. Įžengęs į mišką, nusprendė, kad čia močiutės daržas. Paėjęs kelis žingsnius, pareiškė, kad nėra buvęs gamtoj, o nusitvėręs už save dvigubai ilgesnį pagalį, išpyškino, kad jo jam reikės, kai kitą sykį eis į medžioklės sezoną…

A, 3 metai

77. Sėdi ir nemyli

– Mama, aš nemyliu Tavęs! – širsta keturmetis A, kai paprašau, kad nesisuptų ant fotelio.
Po minutės ateina ir bando bučiuotis. Pareiškia:
– Kodėl čia sėdi ir nemyli manęs?
– Tai, kad aš tai myliu, tu tik sakei, kad nemyli manęs…
Kiek parymojęs taria:
– Nu tai, mama, įsimylėkim iš naujo!

A, 4 metai

76. Stiklo vanduo

– Mama, išleisk mane į lauką. Man labai reikia.
– Tai kad labai šiandien šalta, nušalsi žandukus, – sakau tuoj ketverių sulauksiančiam A.
– Aš nebijau šaltumo. Aš turiu ugnį. Mano piršte yra ugnis! Va taip – vhoooooo, vhoooooo, – rodo kaip skelia ugnį iš piršto.
Nekantraudamas ir niekaip nesulaukdamas to išsvajoto lauko, kokį 19-tą kartą perklausia, ar jau išleisiu į lauką. Sakau:
– Tuoj, tuoj…
Po to seka gana logiškas kontrklausimas:
– O tai ką tada reiškia “tuoj“?
O lauke, eidamas per ledą, ima šaukti:
– Aaaa, laikyk mane už rankos, kad neįkrisčiau į šitą stiklo vandenį!

A, 3 metai

75. Dalia ir Grybauskaitė

– D, nori atspėti mįslę? Klausyk – dvi sesutės per kalnelį nesueina.
– Dalia ir Grybauskaitė, – visiškai nesudvejoja penkiametis.
– Ne, – nesitveriu iš juoko.
– Tai tada – liūdnumas!
– Ne…
– Nu tai – slidu!
Būtų buvę labai įdomu išgirsti ir tolimesnių interpretacijų, bet kažkada gi ir miegoti reikia…

D, 5 metai

74. Meilė ir gyviai

– Mama, žinai kokie yra du mano mėgstamiausi gyviai?
– Na ir kokie gi?
– Tu ir tėtė.
Po trumpos akimirkos:
– O tu vaikystėje buvai įsimylėjusi kokį berniuką?
– Tikriausiai, kad taip…
– Aš dabar esu įsimylėjęs Ją… Mes draugaujam. Bet ji ne visada prisileidžia…
– Ko neprisileidžia?
– Na neprisileidžia draugauti, pokštauti. Rytoj gali būti sunki diena, Jos gali nebūti…
Nelengvų apmąstymų kamuojamas, penkiametis D apsisuka ant kito šono. Bandys užmigti, jei meilė leis… 

D, 5 metai

Website Built with WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

ČIA DABAR

kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija

aistė paulina

iš visur surinkti tekstai

Kelionių užrašai

Travel Log by Vita

100 minčių

Tinklaraštis apie miestus, transportą ir idėjas

kokonas.wordpress.com/

jaukus gyvenimas

kaskaityti.lt

Gerų knygų paieškos

Discover WordPress

A daily selection of the best content published on WordPress, collected for you by humans who love to read.

The Daily Post

The Art and Craft of Blogging

WordPress.com News

The latest news on WordPress.com and the WordPress community.

%d bloggers like this: