513. Manęs tai ne!

Paauglys eilinį kartą geria vandenį iš čiaupo. Tiesiai iš čiaupo, pakišęs galvą ir aplink taškydamas vandens purslus.

– Na gi, įsipilk normaliai, į stiklinę, pažiūrėk gi kiek vandens be reikalo išbėga! – kartoju jau nusibodusią mantrą.
– Mama, bet stiklinę tai reikia plauti, o manęs tai ne!

D, 11 metų.

 

 

451. Paglostymai

Po neįtikėtinai šiltos gegužės, pirmų birželio dienų vanduo ežere – tarsi gerą vidurvasarį. O dar prisiminus prieš savaitę išbandytą Baltijos jūros geliantį šaltį, kai įbrendi ir užtirpusiom raudonom kojom po septynių sekundžių maskatuojiesi lauk iš ledinio vandens, tai ežero vanduo atrodo šiltas kaip kūdikio sysiukas. Aštuonmetis A atsargiai įslenka patikrinti vandens.

– Koks šiltas vanduo! Ir koks malonus! Atrodo lyg tu, mama, mane glostytum, – įbridęs į teliuskuojančias Rėkyvos bangeles, reziumuoja A.

Ach, tie palyginimai…

A, 8 metai

317. Šiltas vanduo

– Mama, o tai jeigu krane karštas vanduo pažymėtas raudona, o šaltas – mėlyna spalva, tai kaip tada reikia žymėti šiltą? Geltona ar oranžine?

A, 6 metai

252. O iš kur? O iš ko?

– Mama, o iš kur atsiranda vanduo ne upelyje, bet krane? O iš ko pagamina popierių? O kaip padarė tuos minkštus mano šuniukus? O iš ko padarytos sienos? O kai pastato sienas, tai numiršta tie žmonės? Nes taigi toks sunkus darbas… Gali plyta ant rankos užkristi.

A, 5 metai

233. Normalus

– Mama, o kur patenka vanduo, kai mes jo atsigeriame? Aš galvoju, kad į kojas. Jis kaip koks krioklys ten suteka!
– O koks ten šviečiantis bokštas? – klausia A po kiek laiķo, pribėgęs prie lango ir pamatęs didžiulį prožektorių. – Aš norėčiau prie jo nukeliauti. Galėtų mus koks erelis ten nuskraidinti…
O atsigulęs lovoje taria:
– Aš esu visai nelaimingas. Nes esu labai pavargęs ir negaliu užmigti. Paglostyk nugarą. Aha, jau normalus jaučiuosi. Jau jau jau…

A, 5 metai

157. Pilkas vanduo

– A, lįsk iš vandens, jau šalta!
Jokios reakcijos.
– A, ar girdi, lipk iš vandens!
Reakcijos jokios.
– A, prašau lipti iš vandens, tavo lūpos mėlynos!
– Nu ką tu, mama, kaip gali būti mėlynos? Pažiūrėk, vanduo tai pilkas! – atšauna ketverių A.

A, 4 metai

76. Stiklo vanduo

– Mama, išleisk mane į lauką. Man labai reikia.
– Tai kad labai šiandien šalta, nušalsi žandukus, – sakau tuoj ketverių sulauksiančiam A.
– Aš nebijau šaltumo. Aš turiu ugnį. Mano piršte yra ugnis! Va taip – vhoooooo, vhoooooo, – rodo kaip skelia ugnį iš piršto.
Nekantraudamas ir niekaip nesulaukdamas to išsvajoto lauko, kokį 19-tą kartą perklausia, ar jau išleisiu į lauką. Sakau:
– Tuoj, tuoj…
Po to seka gana logiškas kontrklausimas:
– O tai ką tada reiškia “tuoj“?
O lauke, eidamas per ledą, ima šaukti:
– Aaaa, laikyk mane už rankos, kad neįkrisčiau į šitą stiklo vandenį!

A, 3 metai

Website Built with WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

ČIA DABAR

kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija

aistė paulina

iš visur surinkti tekstai

Kelionių užrašai

Travel Log by Vita

100 minčių

Tinklaraštis apie miestus, transportą ir idėjas

kokonas.wordpress.com/

jaukus gyvenimas

kaskaityti.lt

Gerų knygų paieškos

Discover WordPress

A daily selection of the best content published on WordPress, collected for you by humans who love to read.

The Daily Post

The Art and Craft of Blogging

WordPress.com News

The latest news on WordPress.com and the WordPress community.