376. Ką sako protas?

Pažiūrėjęs “Džonį Mnemoniką“ aštuonmetis D pasijaučia absoliučiai bejėgis prieš pasaulio ritimąsi į susinaikinimą arba, kitaip tariant, į “dramblio s…“. Kai bandau paaiškinti, kad būtent dėl to ir prašome jų, vaikų, kad nevarvintų savo akių kiauras valandas telefonuose ir kituose ekranuose, nutaria, kad išmes telefoną. Puikiai žinau, kad tai akimirkos desperacija ir ryt jis vėl labai norės panirti į telefoną, bet bandau dar pastiprinti reikalą, sakydama, kad dėl to dar labai svarbu skaityti daug knygų ir vadovautis savo protu, o ne bėgti paskui minią. O jis sako:
– O jei tavo protas durnas? Jei jis tau sako neteisingai? Arba sako – eik paskui minią…
Taip. Iš tiesų… Argumentų nebeturiu…

D, 8 metai

2017-03-18 0

314. Pasišaipymas iš vaikų

– Mama, o kodėl vaikai negali eiti į darbą? – susirūpina septynmetis D.
– Vaikai gali žaisti, mokytis ir padėti tėvams, – sakau.
– Tai čia pasišaipymas iš vaikų! Tarsi jie proto neturėtų… – pasipiktina D.

Matyt, reiks į darbą išleisti…

D, 7 metai

2016-03-19 0

186. Čia protas sprendžia

23 val. 25 min. Vaikų kambaryje išgirstu žingsnius. Ateinu. Šešiametis D guli tiesiai kaip mumija, nejuda, bet akys plačiai atmerktos. Sakau:
– Ką čia darai?
– Nieko.
– Čia tu vaikštai?
– Nežinau.
– Ar žinai kiek valandų?
– Nežinau, neturiu laikrodžio.
– Tai gal bent įsivaizduoji kiek dabar laiko?
– Nelabai.
– Kaip rytoj į darželį atsikelsi?
– Paprastai.
– Ar tikrai?
– Nors, ne, bus sunku… bet aš pamiegosiu dieną.
– Puikiai žinai, kad niekada nemiegi dieną.
– Na taip.
– Tai kas tau trukdo miegoti?
– Mintys galvoje.
– Tai pasakyk joms, kad eitų miegoti.
– Kad jos neklauso, vis gaminasi ir gaminasi…
– Na, vis tiek jau reikia miegoti.
– Čia ne aš nusprendžiu, čia mano protas sprendžia, ką su mintimis daryti…

D, 6 metai

2014-12-07 0

142. Protas

– Mama, aš jaučiu, kad nebūsiu dailininku. Būsiu mokslininku. Tokio proto ir dailininku… Nesąmonė! Aišku, dailininkui irgi reikia proto, bet ne tiek, kiek mokslininkui, – nutarė D.

D, 5 metai