Galima pradėti taip. Dainų šventė yra absoliuti nesąmonė, sovietinis “kolūkis”, prievolė, muštras, nepatogumai, neišmiegotos naktys, nugulėti šonai, kietos mokyklų grindys, ilgos repeticijos, nesibaigiantis lietus, šokiai balose, šlykšti košė, bjaurus guliašas, nutrintos iki kraujo kojos, persirenginėjimas ant šaligatvio, ant žolės sėdintys ir nuo kalno slystantys žiūrovai, nustovėtos kojos ir na, tiesiog, kam ta šventė reikalinga, gerai ir be jos. Skaityti toliau “Dainų šventės kūnas ir kraujas“
243. Gyvi robotai
– Bet kodėl man atrodo, kad jūs su tėte vaikystėje visai neaugot? Jus tiesiog Dievas tokius didelius iškart sukūrė. Tokius kaip robotus, tik padarė gyvus: suteikė žmogaus organizmą, kūną. Ir tada mus, vaikus, iš dangaus išlydėjo pas jus. Ir dar aš kartais galvoju, kodėl ne aš esu tėtis…
D, 6 metai
163. Tapti nematomu
– Mama, ar žinai, kaip gali padaryti, kad nematytum savęs, bet jaustum savo kūną? Neužsimerkus. Nesusimuš ir neišsimušus abiejų akių. Ne, ne ir neužtenka žiūrėti užvertus akis į viršų. Reikia tiesiog tapti nematomu! Žinau, mama, tu juk galvojai tik apie realų gyvenimą…
D, 6 metai