451. Paglostymai

Po neįtikėtinai šiltos gegužės, pirmų birželio dienų vanduo ežere – tarsi gerą vidurvasarį. O dar prisiminus prieš savaitę išbandytą Baltijos jūros geliantį šaltį, kai įbrendi ir užtirpusiom raudonom kojom po septynių sekundžių maskatuojiesi lauk iš ledinio vandens, tai ežero vanduo atrodo šiltas kaip kūdikio sysiukas. Aštuonmetis A atsargiai įslenka patikrinti vandens.

– Koks šiltas vanduo! Ir koks malonus! Atrodo lyg tu, mama, mane glostytum, – įbridęs į teliuskuojančias Rėkyvos bangeles, reziumuoja A.

Ach, tie palyginimai…

A, 8 metai

Paklaidžiojimas dviračiais Belvilio takais

Nedažnai tenka būti Molėtų kraštuose, bet smagių aplinkybių pasekmė gali būti ir spontaniškas atsiradimas būtent tose vaizdingose teritorijose šalia Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų. Palikome vaikus pramogauti Vilniuje ir iš anksto visiškai neturėdami aiškaus plano, bet tikrų tikriausiai turėdami dviračius ant automobilio stogo, įsikūrėme viešbutyje ant Bebrusų ežero kranto. Tas derinys, kai pro savo balkoną matai išlakias pušis ir lopinėlį ežero, o dar susivoki, kad ei, taigi nereikia iškraustyti trijų vaikų drabužių, batų ir dantų šepetėlių, panardina į savotišką lėtumo nirvaną.

Skaityti toliau “Paklaidžiojimas dviračiais Belvilio takais“

Dviračiais aplink Platelių ežerą

Dviračius mėgstam. Tobulas tai dalykas. Aplink Platelių ežerą Žemaitijos nacionaliniame parke dviračiais esame važiavę du kartus. Vieną kartą trise, kitą kartą penkiese – visa šeima. Trasa nesudėtinga, yra dviračių takai, todėl nenuostabu, kad ir važiuojančių žmonių nemažai. Galima tiesiog minti pedalus – maršrutas aplink ežerą apie 25 km.

Skaityti toliau “Dviračiais aplink Platelių ežerą“

78. Ledo muzika

Neįtikėtinas jausmas, kai imi ir atrandi tai, ko nebuvai patyręs. Ar esate girdėję, kaip groja ežeras? Aš nebuvau… Iš pradžių nieko nesupratom – kažkokie pasikartojantys duslūs garsai, lyg kas kažką daužytų, lyg muzikos garsai iš kažkur tingiai atsklistų. Bet kai stovint ant ledo per kojas nuvilnijo vibruojantis virpulys, lydimas žemo dažnio garso, apėmė nerealus, kažkoks mistiškas jausmas. Pokši ledas. Lyg nematomas milžinas didžiulėmis lazdomis daužytų per lygiu ledu užtrauktą ežero būgną. Kažkokia gamtos paslaptis, kurią tikrai galima išaiškinti fizikiniais dėsniais, bet tas gluminantis netikėtumas ir atradimas buvo labai labai…
O keturmečiui A irgi buvo atradimų. Važiuodamas rogėse per ledą nustatė, kad lyg sniego gvazdikai atrodantys kristalai, kuriais nusėtas visas ežero paviršius – tai mirę ežiukai. Įžengęs į mišką, nusprendė, kad čia močiutės daržas. Paėjęs kelis žingsnius, pareiškė, kad nėra buvęs gamtoj, o nusitvėręs už save dvigubai ilgesnį pagalį, išpyškino, kad jo jam reikės, kai kitą sykį eis į medžioklės sezoną…

A, 3 metai

Website Built with WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

ČIA DABAR

kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija

aistė paulina

iš visur surinkti tekstai

Kelionių užrašai

Travel Log by Vita

100 minčių

Tinklaraštis apie miestus, transportą ir idėjas

kokonas.wordpress.com/

jaukus gyvenimas

kaskaityti.lt

Gerų knygų paieškos

Discover WordPress

A daily selection of the best content published on WordPress, collected for you by humans who love to read.

The Daily Post

The Art and Craft of Blogging

WordPress.com News

The latest news on WordPress.com and the WordPress community.