Tekstas spausdintas savaitraštyje “Literatūra ir menas“, 2006-05-26 nr. 3097
Ernesta Šimkienė
PRIEŽASTIS
Kai mintys ir idėjos transformuojasi į nuliukų ir vienetukų kombinacijas, pasireiškiančias vaizdų ar garsų pavidalu, kai imamame simuliuoti tikrovę ir kurti dirbtinį pasaulį, kai pasaulio duomenų bazėse egzistuojame kaip viso labo tam tikrų skaičių derinys, imame blaškytis ir nerimauti, kur ta riba, skirianti realų pasaulį nuo dirbtinio, tikrovę nuo fantazijos ir vaizduotės. Naujosios technologijos, kuriamos paties žmogaus proto ir vaizduotės pastangomis (kartais tai tiesiog užmirštame), mezga didžiulius tinklus ir į savo pinkles įtraukia patį jų kūrėją. Kelio atgal nebėra.