Fotografijų autorė Ernesta Šimkienė ©.
kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija
– Bet kodėl man atrodo, kad jūs su tėte vaikystėje visai neaugot? Jus tiesiog Dievas tokius didelius iškart sukūrė. Tokius kaip robotus, tik padarė gyvus: suteikė žmogaus organizmą, kūną. Ir tada mus, vaikus, iš dangaus išlydėjo pas jus. Ir dar aš kartais galvoju, kodėl ne aš esu tėtis…
D, 6 metai
Kasvakarinis priešmieginis apsikabinimas su vaiku lovoje.
– Mama, aš noriu pasakyti, kad tu viską prisiminsi. Kai pateksi į dangų, tu prisiminsi, kad turėjai tris sūnelius. Angelai tave prikels. Viskas sukasi ratu.
Keturmetis pirštu braižo ore kažkokias schemas:
– Čia yra gyvenimo pradžia. Eina į tą pusę. Čia tu miršti, o čia patenki į dangų.
Veria tokios nevaikiškos kalbos kiaurai, net nežinau kaip sureaguoti… O, rodos, ir nepumpuojam kalbų apie pomirtinį gyvenimą, bet matyt yra kažkoks savas gyvenimo matymas…
D, 4 metai
kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija
iš visur surinkti tekstai
Travel Log by Vita
Tinklaraštis apie miestus, transportą ir idėjas
jaukus gyvenimas
Gerų knygų paieškos
A daily selection of the best content published on WordPress, collected for you by humans who love to read.
The Art and Craft of Blogging
The latest news on WordPress.com and the WordPress community.