Dainų šventės kūnas ir kraujas

Galima pradėti taip. Dainų šventė yra absoliuti nesąmonė, sovietinis “kolūkis”, prievolė, muštras, nepatogumai, neišmiegotos naktys, nugulėti šonai, kietos mokyklų grindys, ilgos repeticijos, nesibaigiantis lietus, šokiai balose, šlykšti košė, bjaurus guliašas, nutrintos iki kraujo kojos, persirenginėjimas ant šaligatvio, ant žolės sėdintys ir nuo kalno slystantys žiūrovai, nustovėtos kojos ir na, tiesiog, kam ta šventė reikalinga, gerai ir be jos. Skaityti toliau “Dainų šventės kūnas ir kraujas“

338. Viskas, ką gali įsivaizduoti, yra įmanoma…

Iš serijos “Viskas, ką gali įsivaizduoti, yra įmanoma…“. Taip sakė Pablas Pikasas. Po šio įvykio ir aš taip manau…
10 valanda vakaro. Dėliojamės paskutinius daiktus vyresnėliui į dainų šventę. Viskas vyksta neįtikėtinai ramiai, iš lėto, nes mažuosius brolius kaip tik ryte pasiėmė seneliai. Beliko įsidėti basutes. Pažiūrim įprastose vietose – kaip ir nėra. Tada žvilgsnio geografija prasiplečia tolėliau, bet vis dar ramiai paieškom mažiau tikėtinose vietose. Nėra! Niekur nėra! Pradedam ieškoti ten, kur jų, matyt, niekada nebuvo ir nebus. Lauke, po krūmais, gėlyne, automobilyje, po batutu, batų spintose, po lova, po foteliais, patikrinu skalbinių dėžę, savo kuprinę, dar kartą ir po to dar du kartus pereinu tomis pačiomis trajektorijomis. NĖRA! Tiesa, šmėkšteli įtartina mintis – viduriniojo basutės kažkodėl namie, nors jis pas senelius, bet apie tai nėra kada galvoti, nes vis dar ieškom didžiojo brolio basučių.

Tada pasigirsta pirmoji nedrąsi ir beveik neįmanoma praradusiojo apavą mintis – “pavogė…“. Taip, sakau, va ėmė ir pavogė. Nieko daugiau tik tavo basutes… Vis dar ieškom. Tada mano ausis pasiekia desperatiškas kikenimas ir antroji neįmanoma vyresnėlio versija – “Nu tai gal tas mūsų filosofas išsiblaškęs išvažiavo nepasižiūrėjęs ir apsiavęs mano basutes…“

Prieš akis išdygsta paliktos aštuonmečio basutės, bet versija atrodo neįmanoma – “Tu ką, tavo batų numeris 44, o jo 36. Kaip jis galėjo su tavo ližėm išvažiuoti?!!“ Ieškom toliau. Toliau vis dar nėra. Mintis apie antrą neįmanomą versiją vis labiau kasasi į smegenis. Skambinu močiutei. “Ką aš žinau, – sako, – jis atvažiavo su kažkokiom basutėm. Tokios didelės pasirodė, bet susiveržė. Gerai nemačiau, diedukas nuo mašinos parvedė… Tuoj pažiūrėsiu. Taip, 44 dydis, juodos basutės…“ Vos neišgriūnu iš juoko ir nesuvokimo, kaip vaikas gali eiti su aštuoniais dydžiais per didelėmis basutėmis ir galvoti, kad viskas čia kaip ir neblogai… O gal ir tikrai nieko blogo, kai imi mąstyti filosofiškai… Tėtis 11 valandą vakaro visai nefilosofiškai parveža basutes iš senelių.
Dainų šventei pasiruošėm…

Visada reikia patikrinti visas neįmanomas versijas!

D, 8 metai

 

Website Built with WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

ČIA DABAR

kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija

aistė paulina

iš visur surinkti tekstai

Kelionių užrašai

Travel Log by Vita

100 minčių

Tinklaraštis apie miestus, transportą ir idėjas

kokonas.wordpress.com/

jaukus gyvenimas

kaskaityti.lt

Gerų knygų paieškos

Discover WordPress

A daily selection of the best content published on WordPress, collected for you by humans who love to read.

The Daily Post

The Art and Craft of Blogging

WordPress.com News

The latest news on WordPress.com and the WordPress community.

%d bloggers like this: