– Bet mama, aš nesuprantu, kam reikia mokytis visų daiktavardžių, būdvardžių, veiksmažodžių? Juk net jei žmogus rašo knygą, jis nerašo, kad va čia daiktavardis, o čia būdvardis. Jis tiesiog rašo kažkokią istoriją. Žinai, tai panašu į beprasmio daikto gaminimą – daikto kuris neturi jokios funkcijos ir naudos, – svarsto devynmetis D.

Bandžiau įtikinti įvairiais argumentais, kad tikrai to reikia, bet diskusija baigėsi D pasakymu, kad “tiek to, mama, nenoriu su tavimi ginčytis“, o tai akivaizdžiau nei akivaizdu, kad žmogus nuomonės apie daiktavardžius nepakeitė…

Būtų gerai apie tas prasmes paklausinėti A. J. Greimą…

D, 9 metai