Kalėdiniai laiko rūmai

Kiekvienais metais tas pats per tą patį. Mus kaip kokia apokalipsė ištinka Kalėdos. Jos puola, atakuoja, smūgiuoja iš visų įmanomų perspektyvų. Kalėdos virsta tam tikra įsivaizduojama sąmonės riba, kurią turime pasiekti labai labai greitai bėgdami ir karštligiškai šokinėdami per įvairaus aukščio barjerus ir, tik įveikę šią beprotišką distanciją, būsime išganyti kūčiukais su aguonpieniu ir krisime be sąmonės į šventinę nirvaną. Skaityti toliau “Kalėdiniai laiko rūmai“ →

2017-12-24 0

434. Gyvenimo etapas

– Aš kai pagalvoju apie dainas, kur apie mirtį dainuoja, tai juk nieko blogo. Mirtis tai tik gyvenimo etapas. Toks kaip ir vaikystė, jaunystė, suaugystė…

D, 9 metai

2017-12-21 0

433. Krikščioniška pagaila

Važiuojam iš Vilniaus. Automobilyje groja radijas. Daina keičia dainą. Tarp jų nuskamba socialinė reklama, kurios leitmotyvas – lošimuose pasiklydęs tėvas, kuris manipuliuoja ir meluoja savo vaikui. Kiek paklausęs reklamos, A pareiškia:

– Štai todėl aš niekada neduosiu savo pinigų. Net iš krikščioniškos pagailos!

A, 7 metai

2017-12-18 0

432. Chemachika

– Aš nelabai suprantu, kodėl į darbą gali eiti tik suaugę? Kodėl aš negaliu dirbti? Gal aš dirbdamas išrasčiau telefoną, kuris ne tik parašo, bet ir kalba! Taigi nesąmonė, kad reikia mokytis taip ilgai, taigi gali pats viską išsimokyti! Kaip aš išrasiu telefoną? Na, tai pradėsiu nuo chemachikos, oi, nuo mechanikos! Kodėl tu neleidi manęs į mechanikos būrelį? Arba siuvimo? Nors į siuvimo, tai gal nereikia, nes ten gali būti tik mergos. Negalima sakyti “mergos“? Taigi čia toks senovinis pavadinimas! Siuvimo būrelį galim pasidaryti namie. Pavyzdžiui, trečiadieniais. Imsim adatą ir siūsim. Arba megsim tuos, kaip ten – megzginius…

A, 7 metai

2017-12-18 0

431. Septyni veidai

– Mama, kai tu pyksti, tu būni kita mama. Kai džiaugiesi – irgi kita. Dar būni normali. Tokios trys skirtingos mamos! Nors ne, daugiau. Dar tu būni sutrikusi, pavargusi, linksma, liūdna. Tėtis irgi būna skirtingas. Septyni jūsų veidai!

A, 7 metai

2017-12-10 0

430. Rinkos ekspertas

Prikepėm su vaikais kalnus sausainių mokyklos kalėdinei gerumo mugei. Vaikai juos patys glaistė ir puošė šokoladais bei kitais skanėstais. Ale, matyt, per gražūs ir per skanūs gavosi – kol prisiruošiau supakuoti, liko gėdingai mažai sausainių – po vieną, po vieną ištampė kaip kokie peliukai… Nei kept iš naujo, nei parduotuvėj pirkt… Vistik nutarėm kepti patys. Vėl triguba norma, tik sausainiai jau kitokie. Septynmetis A apžiūri iškeptus ir nusprendžia:

– Mama, bijau, kad šitų gali niekas ir nepirkti. Nes mes irgi šitų jau neragausim – jie gi su razinomis!

A, 7 metai