354. Kaltas…

– Išvažiuojam balsuoti. Šešiametis A aistringai veržiasi į balsavimo apylinkę, nes ir vėl tikisi gauti lipduką “Aš balsavau“ arba “Kai užaugsiu, aš balsuosiu“. Deja, lipdukų nėra… Mažasis pilietis nusivilia, supyksta. Išeidamas iš patalpų sustoja, pasižiūri į abiejų kandidatų portretus plakatuose ir rėžia:
– Simulikas kaltas, kad nėra lipdukų!

A, 6 metai

353. Nudvėsėlis

– Mama, šiandien darželyje buvo nelaimė! Kai grįšim, papasakosiu. Nu gerai, kai eisim į mašiną. Tai, va. Mes buvome lauke. Berniukas S ir mergaitė V buvo prie tvoros. Ir tada pašaukė mane. Ir žinai, kas ten buvo? Negyvas balandis! Visiems vaikams buvo labai šlykštu. Bet aš kažkaip pagalvojau, kad tą paukštį galima paimti. Ir paėmiau. Tada pamatė auklėtoja, kad aš turiu rankose tą negyvą paukštį ir supyko. Sakė, kad aš galėjau numirti! Tu supranti – aš vos nenumiriau! Ir tada supratau, kad jeigu kitą kartą pamatysiu kokį pelėsį arba dar kokį nudvėsėlį, tai niekada nebeimsiu. Ir paskui vaikai nenorėjo su manimi kibtis rankomis, nes galvojo, kad aš juos nužudysiu. Aš atsistojau ir pradėjau verkti. Vadinau ant savęs visaip: durnius, kvailys… Paskui grupėje dar pasikalbėjom apie tai. Ir, žinai, aš tau pasakysiu vieną dalyką, bet tu nesupyk. Aš net norėjau darželyje pasakyti, kad noriu numirti – taip liūdna buvo! O mergaitė A sakė, kad irgi vieną kartą norėjo šokti į lavą, bet niekur lavos nerado… Paskui aš nusiploviau rankas ir visa ta balandžių rankų liga turbūt dingo. O kai atsikėlėm, tai beveik ir pamiršom tą dalyką. Bet jeigu, mama, tu ten būtum buvusi, taip nebūtų atsitikę…

A, 6 metai

352. Molis

– Aš jau žinau, ko norėsiu gimtadieniui! Molio! Man reikia nusilipdyti raktą! Arba ne. Prašysiu, kad jūs savaitgalio rytais atsikeltumėt iškart, kai tik aš atsikelsiu. Ir per sekundę apsirengtumėt! Kažin, ko geriau prašyti? Gal vis dėlto molio…

A, 6 metai

351. Bučiniai

– Mama, žiūrėk. Tu dabar man įdėk mišrainės ir atnešk čia į kambarį. Ir ateik pas mane, pasikalbėsim. Žinok, mama, nepavyko šiandien. Nepavyko darželyje pabučiuoti mergaitės G. Nes, įsivaizduoji, nebuvo vietos. Nebuvo, kur pasislėpti, kad kiti nepamatytų. Nes, jeigu pamatys, tai juoksis. Aš visą dieną galvojau, kaip ją pabučiuoti. Aš net mergaitės G paklausiau, kur mums pasibučiuoti. Bet ji pasakė, kad irgi nežino. Rytoj vėl galvosiu, kaip pasibučiuoti. Tai turbūt nutiks lauke. Arba ne lauke… O dar mergaitė A melavo, kad G manęs nemyli. Myli!

A, 6 metai

350. Upelis ir tiltelis

– Aš taip norėčiau tokių gražių namų, kad kieme būtų upelis, o virš upelio – tiltelis. Jei taip būtų, aš net neičiau nei prie kompo, nei prie televizoriaus, nei prie telefono. Tik tas upelis dar turėtų kvepėti vasara ir pavasariu, nes kitaip nemalonu. O žiemą – sušaltų į ledą ir taip pat būtų gražu. O paskui vėl atšiltų…

A, 6 metai

Website Built with WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

ČIA DABAR

kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija

aistė paulina

iš visur surinkti tekstai

Kelionių užrašai

Travel Log by Vita

100 minčių

Tinklaraštis apie miestus, transportą ir idėjas

kokonas.wordpress.com/

jaukus gyvenimas

kaskaityti.lt

Gerų knygų paieškos

Discover WordPress

A daily selection of the best content published on WordPress, collected for you by humans who love to read.

The Daily Post

The Art and Craft of Blogging

WordPress.com News

The latest news on WordPress.com and the WordPress community.

%d bloggers like this: