Šešiametis D keliauja. Įsijungia Google maps ir keliauja. Į Paryžių, Ameriką, Vokietiją, Australiją, Stambulą. Baigia apkeliauti pasaulį…
D, 6 metai
kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija
Šešiametis D keliauja. Įsijungia Google maps ir keliauja. Į Paryžių, Ameriką, Vokietiją, Australiją, Stambulą. Baigia apkeliauti pasaulį…
D, 6 metai
– Jei mes prisikauptume metano dujų, galėtume spjaudytis ugnimi. Bet taigi labai skaudėtų! Nesuprantu, kaip drakonams neskauda???…
D, 6 metai
– Mama, nori dar vieną istoriją apie didvyrį? Tai tada rinkis ar apie didvyrį, kuriam nesiseka, ar apie didvyrį, kuriam sekasi, ar apie didvyrį, kuriam sekasi neblogai, ar apie laisvą didvyrį, ar apie didvyrį kalėjime, ar apie didvyrį, kuris nežino kur esąs, ar apie didvyrį, kuris nežino, kad yra didvyris? Tą paskutinę? Nu gerai, klausyk:
“Kartą buvo toks žmogelis. Gyveno jis paprastame pasaulyje, sekėsi jam ir gerai, ir blogai. Bet vieną dieną jį ištiko nelaimė. Grįžo jis namo ir rado apverstą namą. Įėjęs į vidų tą ir pamatė: viskas buvo apversta aukštyn kojom. Tada jis nusprendė surasti, kas taip padarė. Nuėjo prie kompiuterio ir parašė: “vagys, kurie vagia apversdami namus“. Jis taip parašė, o jam išmetė moterų paiešką. Žmogelis nesuprato, kas čia darosi, dar kartą parašė ir vėl jam tą patį išmetė. Tada jis perskaitė ir rado tokią moterį. Ji buvo ta, kurią jis mylėjo. Ji ir apvertė namus. Jis taip supyko, kad nusprendė paruošti spąstus jai ir apsigyventi kitur. Bet ta moteris buvo kažkoks robotas. Spąstai nesuveikė, nulėkė į šoną, nes ta moteris – robotas turėjo galių. Robotui reikėjo persmeigti svarbiausią aparato dalį, nes jis tokio stiprumo, neužtektų net mašinos, kuri važiuoja 100 arklio kojų pėdų greičiu. Žmogeliui sekėsi prastai, prastai. Tada jis nusprendė nusipirkti robotams kenkiančių miltukų. Pabėrė prie įėjimo, bet robotė viską matė ir tiesiog susiurbė miltukus ir ramiai sau praėjo. Padėjo miltukus pavojingoj vietoj – ant žemės. Miltukai pavirto į kamuolį, bet robotė jį atmušė su koja ir vos nepataikė į žmogelį – tas vos spėjo pasilenkti. Tada žmogelis visai pabėgo iš tų namų, susirado darbą ir padarė slaptą tyrinėjimą – ar ir čia robotė jį suras, atseks jo pėdom. Bet darbas pasirodė nuobodus ir jis nusprendė įrengti kasyklą, urvą, kur gamina visokius robotams kenkiančius dalykus. Pagamino jis tokį kardą. Išgalando, išaštrino, ištobulino, prikabino dar šešis kardus, bet vis tiek nepavyko nugalėti robotės. Tada jis sau prisižadėjo vis tiek sugalvoti ginklą, kuris ją nugalėtų. Ir tada paaiškėjo, kad ten buvo ne robotė, o vaiduoklis. Pagamino jis tokį specialų šautuvą, ne su kulkom, o su degalais, kuriam reikėjo specialių rūbų. Ir nugalėjo tą Robo – Bobę. Ir taip tapo didvyriu.
D, 6 metai
– Mama, ar žinai, ką aš darau? – klausia šešiametis D.
– Net neįsivaizduoju.
– Darau savo mėgstamiausią dalyką – kuriu istorijas. Apie didvyrius, kuriems nesiseka. Nes kurti apie tuos, kuriems sekasi – neįdomu. Nėra įspūdžių. Jie tiesiog viską gerai padaro ir viskas. Neįdomu. Nori papasakosiu istoriją apie didvyrį, kuriam nesisekė? Klausyk, tuoj pasitrinsiu akis ir papasakosiu:
“Didvyris iš savo boso gavo šiokią tokią sunkią misiją. Jam bosas įsakė po žeme vienam gaminti visokius aukso dirbinius. Na ką, pasiėmė tas didvyris būrį žmonių ir štai – stovi aukso skulptūros jokiam cirke ir muziejuje nematytos. Bosas visai apsirgo aukso karštine ir paprašė, kad didvyris padarytų tą patį iš bronzos ir sidabro. Pridarė didvyris vėl visokių dirbinių. Tada bosas liepė jam skristi į kosmosą ir pargabenti kokį nors ypatingą kosmoso dalyką. Ir partempė didvyris planetą. Tiksliau ne planetą, o kosmoso dulkę. Tada bosas jam pasakė: statyk iš jos ką nori, bet tai, ką liepsiu aš! Bosas taip pasakė, nes jau buvo šiek tiek nudurnėjęs, psichas toks… Kai didvyris pamatė, kad bosas serga, nutarė slapčia pabėgti. Bet ir vėl jam nelaimės – įkliuvo pas kitą bosą, kuris buvo jo draugas. Toks biškį protingesnis. Jis paprašė didvyrio kelis metus jam tarnauti. Na, jis patarnavo, patarnavo ir po kelių metų bosas nutarė jį išspirti, tiksliau – iššauti su patranka. Didvyris buvo nepėsčias, oi nepėsčias. Netgi stebuklingas. Jis užbūrė, kad patranka sprogtų pati, jis nesprogtų, o dar sprogtų ir tas jo bosas. Patranka iššovė, o didvyris taip ir išskrido. Čia ir istorijos pabaiga.
D, 6 metai
kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija
iš visur surinkti tekstai
Travel Log by Vita
Tinklaraštis apie miestus, transportą ir idėjas
jaukus gyvenimas
Gerų knygų paieškos
A daily selection of the best content published on WordPress, collected for you by humans who love to read.
The Art and Craft of Blogging
The latest news on WordPress.com and the WordPress community.