Broliai kažką aptarinėja, didysis reziumuoja:
– Kiek žmonių, tiek nuomonių…
– Ne, – prieštarauja D, – nuomonių yra gerokai mažiau nei žmonių, nes daugelis jų tiesiog neturi savo nuomonės…
D, 12 metų.
523. Jeigu visi
“- Bet tai jeigu visi visi žmonės būtų labai protingi, tai jie tiesiog būtų normalūs, paprasti…“
D, 11 metų.
510. Adomas ir Ieva
Tėtis skaito vaikams Haufo pasakas.
– Tėti, o tai kai tuos du žmones – Adomą ir Ievą Dievas išvarė, tai jie buvo pirmieji žmonės pasaulyje? – klausia A.
– Na taip, pagal Bibliją, jie buvo pirmieji žmonės, paskui susilaukė vaikų ir taip atsirado kiti žmonės.
– Bet aš dar nesuprantu, o tai kodėl Dievui buvo gaila to obuolio?
Tada iš kito kambario galo pasigirsta brolio D balsas:
– O tai kaip tau būna gaila kokio nors savo daikto? Ir iš vis, gal Dievas augino tuos obuolius kokiai šventei ir jam jų reikėjo būtent tiek, kiek reikėjo…
A, 9 metai; D, 11 metų.
453. Kas iš tikrųjų keičia pasaulį?
Grįžinėjame visa šeimyna iš giminės susitikimo. Ore viena po kitos sukasi visokios temos. Po vienos pauzės dešimtmetis D taria:
– Jūs žinote, man tai atrodo taip. Jūs tik neįsižeiskite. Bet yra profesijos, kurios yra pagrindinės – tai yra ūkininkai, gydytojai, gyvūnų prižiūrėtojai, statybininkai. Na, jie savo rankomis padaro, tai, ko labai reikia kitiems. Be jų darbų žmonija neišgyventų. O pavyzdžiui menininkai – na, jų darbai nėra tokie svarbūs, jie nepakeičia pasaulio, neturi tokios didelės įtakos, pasauliui be jų darbų nieko nenutiktų.
Ir tada automobilyje užsiplieskia ugninga diskusija tarp vaikų ir suaugusiųjų, tarp vaikų ir vaikų – net iki ašarų apie tai, kas iš tikrųjų yra svarbu, kokie žmogaus poreikiai yra esminiai, kas jį atskiria nuo gyvūno, kokia svarbi kūryba gyvenime ir kokie žmonės iš tikrųjų keičia pasaulį.
Ir esminis gėris tame – ne pakeisti kažkieno nuomonę, o karštai padiskutavus paklausti savęs – ar mano nuomonė pasikeitė, ar argumentai buvo pakankamai stiprūs, kad būtų verta savo mąstymą pakeisti. Šiuo atveju, atrodo, kad diskusija buvo prasminga…
D, 10 metų
411. Pirmi
– Pasaulyje kažkurie žmonės vis tiek turi būti pirmi. Pavyzdžiui, koks nors vaikas, jei norėtų parašyti knygą, būdamas mažas, galėtų būti pirmas. Bet būti pirmu tai ir labai sunku! Nes tu gi nežinai, ar tikrai būsi pirmas. Dar aš galvoju, kad baisiausias dalykas, kokį gali padaryti žmogus, tai kištis į genus. Negalima ne tik žmonių genų modifikuoti, bet net ir šunų. Nes kokią teisę žmogus turi modifikuoti šuns genus – juk jis toks pat gyvas padaras, kaip ir žmogus. Jei nori, tegu save modifikuojasi!
D, 9 metai
406. Genetiškai modifikuoti žmonės
– Mama, o galima žmones genetiškai modifikuoti? Pavyzdžiui, jei žmogus – plaukikas, jį galima būtų sumaišyti su žuvimi. Galėtų tuomet jis geriau ir greičiau plaukti. Bet tada ir jo išvaizda turbūt pasikeistų… Bet, aišku, juk tu nežinai, koks tas vaikas bus užaugęs, gal jis nenorės būti plaukiku… Žmonės galėtų susikurti savo rūšis, pavyzdžiui plaukikams gimtų vaikai su didesniais plaučiais. Bėgikai būtų greitesni… Kiniečiai ir japonai būtų dar protingesni. Keisti padarai yra žmonės. Jie nesivysto taip greitai – jie per daug visko nori ir daro, jie turi per daug tikslų. Pavyzdžiui, gyvūnų rūšys turi savo vieną tikslą. Pavyzdžiui, kiaulės tikslas – būti papjautai, todėl ji ir vystosi į tą pusę, o žmogus negali taip vystytis.
D, 9 metai
302. Nuleri metai
– Mama, o kai viso pasaulio žmonės buvo vaikai, tai kiek metų buvo mūsų Žemei? Gal vieneri? O gal nuleri?
A, 5 metai
267. Pirmieji žmonės
– Mama, bet patys pirmieji du pasaulio žmonės pirmą kartą pamatę vienas kitą turėjo labai išsigąsti, – svarsto septynmetis D. – Bet jie ir kalbėti dar turbūt nemokėjo! Gal tik garsus “a“, “i“, “u“ mokėjo ištarti… Gaila, bet šiais laikais jau nebeišeina sugalvoti naujų raidžių… Viskas jau sugalvota – kokį garsą beištarčiau, jis susidaro iš jau žinomų raidžių!
D, 7 metai
224. Jei žemėje neliktų žmonių
– Mama, tu žinai, kas būtų, jei žemėje neliktų žmonių? Visi tie namai apaugtų augalais. Eifelio bokštas nugriūtų, visi didžiuliai statiniai nugriūtų, o kas liktų – apaugtų žole. Gamta tiesiog atsiimtų savo žemę…
D, 6 metai
220. Išgyvenimas
– Mama, įsivaizduok, kad vyksta karas tarp žmonių ir mašinų (robotų). Kokią išeitį tu pasirinktum – išgyvenimo ar mirties? Palauk, palauk. Yra viena sąlyga. Išgyvenimas – tai lieki gyvas, bet karas tęsiasi toliau. Mirtis – miršti, bet išgelbėji visus kitus. Manau, kad aš rinkčiausi išgelbėti kitus. Juk ką reiškia viena gyvybė ir tūkstantis…
D, 6 metai
183. Išgelbėti žmoniją
– Mama, tėti, noriu jums užduoti klausimą. Tik nesupykit, gerai? Jei būtų pasaulio pabaiga ir kurį nors iš jūsų išrinktų šokti į kunkuliuojančią lavą tam, kad išgelbėtumėt žmoniją, ar galėtumėt tai padaryti?
– Na, žmoniją išgelbėti kilnu. Bet pirmiausia galvočiau, kad gelbėju savo vaikus, tad apsisprendimui neturiu kitų variantų, tik šokti į lavą, – atsakau vedina egoistinių intencijų.
– Na, tai už tą gerumą tu taptum angelu, – paguodžia vaikas. – Stebėtum mus iš aukštai. Bet geriau tegul išrenka ką nors kitą…
D, 6 metai
116. Daiktų orkestras
– Galėtų Lietuvos žmonės būti ir protingesni. O tai nieko visai nesugalvoja, neišranda… Galėtų, pavyzdžiui, sugalvoti “daiktų orkestrą“ – atsuki vandens kraną, o ten tokia muzika groja, per kriauklę pagaliukai daužosi…
D, 5 metai
113. Taikesnis pasaulis
– Aš manau, kad kai užaugsiu, dar bus likę kažkiek gyvų žmonių. Ir pasaulis bus taikesnis. O šiaip tai žodis “taikesnis“ turi panašumo į žodį “nusitaikyti“…“
D, 5 metai
87. Alergiškas žmonėms
– Mama, o žinai, būna žmonės riešutams alergiški. O kaip tada atrodo, kai sako “alergiškas žmonėms“?
D, 5 metai
32. Mitybos grandinės viršūnė
– Žmonės yra mitybos grandinės viršuje.
– Kodėl? – nustebusi klausiu savo dešimtmečio J.
– Todėl, kad jie gali suvalgyti viską!
J, 10 metų
ČIA DABAR 