– Mama, palauk, kaip ten vadinasi tas veido padažas? Nu kaip jis ten?!
Žiūriu į D ir nesuprantu apie ką jis.
– Tai gal veido kaukė? – klausiu.
– Ne, nu tas, kur pagražina. Nu padažas kažkoks… Makiažas! Va, prisiminiau pagaliau!
D, 11 metų.
238. Kai tavęs jau nebus
– Mama, kai tavęs jau nebus – nei veido, nei kaulo, nei dėmės, aš tavęs labai pasiilgsiu. Nes tu tada mirsi, ar ką? O kas pirmas išsinešdina iš pilvo, kai gimsta vaikas – ar plaukai, ar galva?
A, 5 metai
227. Ašaros ant veido
– Mama, aš taip tavęs pasiilgau darželyje. Aš galvojau, kaip tu atrodai. Įsivaizdavau tave su rudom akim, pilku paltu ir va, va tais batais. Dar aš galvojau, kaip bėgu pas tave su ašarom ant veido… Aš neverkiau, ašaros tiesiog buvo ant veido…
A, 5 metai
84. Viską pats
– A, eik rengtis ir praustis!
– Aš negaliu!
– Prauskis veidą.
– Na, tai kur tas veidas yra!!???
– Neužmiršk nusiplauti kojų.
– Aš nemoku!
– Aš irgi nemoku tavo kojų plauti. Nebent tu mano kojas nuplautum, tada aš tavo.
– Neeeeee!!!! Jos per didelės!!!!! Na, kodėl aš viską turiu pats daryti!!???
– O ką tu galėtum padaryti?
– Aš galėčiau, pavyzdžiui, pamiegoti!!!
– Tai keliauk į lovą.
– Pagulėk pas mane!!!!!
– Turbūt nepavyks šiandien, negalėsiu, nemokėsiu…
– Tu turi pagulėti!!!! Nes visą laiką pagulėdavai!!!
Tokia tai ištrauka iš vakarinės diskusijos su keturmečiu…
A, 4 metai
52. Akimis atsisuk!
Didysis brolis J sėdi kirpėjos kėdėje. Kerpasi. Aplink vaikšto brolis D ir nekantrauja:
– J, atsisuk, atsisuk, nu prašau, atsisuk!
Kirpėja švelniai paaiškina, kad brolis dabar negali atsisukti, nes jai tuomet būtų sunku kirpti. D nenurimsta:
-Tai tu ne veidu, tu akimis atsisuk!
D, 5 metai; J, 11 metų.
ČIA DABAR 