– Aš kai pagalvoju apie dainas, kur apie mirtį dainuoja, tai juk nieko blogo. Mirtis tai tik gyvenimo etapas. Toks kaip ir vaikystė, jaunystė, suaugystė…
D, 9 metai
243. Gyvi robotai
– Bet kodėl man atrodo, kad jūs su tėte vaikystėje visai neaugot? Jus tiesiog Dievas tokius didelius iškart sukūrė. Tokius kaip robotus, tik padarė gyvus: suteikė žmogaus organizmą, kūną. Ir tada mus, vaikus, iš dangaus išlydėjo pas jus. Ir dar aš kartais galvoju, kodėl ne aš esu tėtis…
D, 6 metai
159. Pirkiniai
– Aš už savo vaikystės pinigus pirksiu mašiną ir namą, – taria šešerių D.
– Reikės labai daug pinigų, – sakau.
– Tai aš visą vaikystę nieko nepirksiu…
D, 6 metai
108. Išradimas
– D, kuo norėtum būti užaugęs? – klausia viena teta.
– Išradėju!
– O ką tu išrasi?
– Tokius akinius. Užsidedi juos ir prisimeni vaikystės draugus. Paspaudi mygtuką prie dešinės akies – užrašo vardą, prie kairės – parodo visą draugą, – išaiškina penkerių D.
D, 5 metai
74. Meilė ir gyviai
– Mama, žinai kokie yra du mano mėgstamiausi gyviai?
– Na ir kokie gi?
– Tu ir tėtė.
Po trumpos akimirkos:
– O tu vaikystėje buvai įsimylėjusi kokį berniuką?
– Tikriausiai, kad taip…
– Aš dabar esu įsimylėjęs Ją… Mes draugaujam. Bet ji ne visada prisileidžia…
– Ko neprisileidžia?
– Na neprisileidžia draugauti, pokštauti. Rytoj gali būti sunki diena, Jos gali nebūti…
Nelengvų apmąstymų kamuojamas, penkiametis D apsisuka ant kito šono. Bandys užmigti, jei meilė leis…
D, 5 metai
ČIA DABAR 