– Mama, kai tu pyksti, tu būni kita mama. Kai džiaugiesi – irgi kita. Dar būni normali. Tokios trys skirtingos mamos! Nors ne, daugiau. Dar tu būni sutrikusi, pavargusi, linksma, liūdna. Tėtis irgi būna skirtingas. Septyni jūsų veidai!
A, 7 metai
397. Tėvų klausimas
– O visos mamos turi mamas? Ir visi tėčiai turi tėčius? – susirūpina A. – Bet tai tada kažkuris vienas turėtų būti pačiame viršuje, na pats pirmas…
O kelios valandos prieš tai, įbridęs į jūrą, D klausia:
– O kam žmogui reikalingi tėvai? Kad pagimdytų? Kad rūpintųsi? Kad palaikytų? Padėtų? Padrąsintų?
– Turbūt, kad viskam tam, ką išvardinai…
A, 7 metai, D, 9 metai
307. Martas
– Mama, o tu esi marti? – klausia šešiametis A. – O tai kas tada tau yra tėtis? Martas?
A, 6 metai
243. Gyvi robotai
– Bet kodėl man atrodo, kad jūs su tėte vaikystėje visai neaugot? Jus tiesiog Dievas tokius didelius iškart sukūrė. Tokius kaip robotus, tik padarė gyvus: suteikė žmogaus organizmą, kūną. Ir tada mus, vaikus, iš dangaus išlydėjo pas jus. Ir dar aš kartais galvoju, kodėl ne aš esu tėtis…
D, 6 metai
212. Sėklytės gimtadienis
– Ta sėklytė mamos pilvelyje auga, auga, auga, auga ir užauga iš jos mama, tėtis ir trys vaikai. Kai sėklytė nukrenta į kojas, jai reikia kopėčių, kad galėtų vėl užlipti. O kai sėklytė būna pilvelyje, ar mamai skauda? O sėklytė pilvelyje gali švęsti gimtadienį?
A, 5 metai
199. Išmokti pamokas
– Tu geriausia mama pasaulyje. O tėtis – geriausias tėtis pasaulyje, – taria šešerių D, glostydamas širdį.
– O jūs geriausi vaikai pasaulyje.
– Na, bet mes ne tiek ir daug gerų darbų padarom.
– Viskas dar prieš akis.
– Na taip, išmoksim. Jūs irgi dar mokotės – pavyzdžiui atsakinėti į klausimus. Suaugę juk irgi turi išmokti visokias pamokas. Mokykloje tai mokosi ant popierėlių. O suaugę negali eiti į kokią kavinę ar vakarėlį, jei turi padaryti kokius nors darbus. Čia kaip namų darbai. Nes gali išmesti iš darbo. Ir žmogui reikia tą pamoką išmokti, – išaiškina D.
D, 6 metai
187. Prezidentės pranešimas
– Mama, o jeigu mamos imtų vadintis tėčiais? Tiesiog, įsivaizduok, praneša per žinias: “Dabar visi klausykite per radiją ir televiziją! Prezidentė praneša: nuo šiol mamos vadinsis tėčiais, o tėčiai – mamomis. Tema baigta. Viso gero!“
D, 6 metai
166. Didvyris
Keturmetis A keliauja į Vilnių. Važiuodamas jau iš anksto pradeda regzti pasimaitinimo planą:
– Tėti, o tu žinai kur Vilniuje yra Macdonaldo ženklas?
– Taip. Aš net žinau kaip į jį nuvažiuoti, – atsako tėtis.
– Tai, tėti, tu tada esi didvyris! – karštai įvertina A.
A, 4 metai
152. Dvi bėdos
– Mama, kada tėtis grįš iš darbo? Gal jis ten ilsisi, kad taip ilgai negrįžta?
Po truputį ima aiškėti, kam gi taip staiga D prireikė tėčio:
– Turim dvi bėdas, žinok. Viena bėda yra ant pavėsinės stogo, kita bėda – ant namo stogo…
– Kokios ten bėdos?
– Nu ten tos bėdos, kur vakar labai norėjau parduotuvėj ir kur paskui nusipirkom…
– A, tai užmetei bumerangus?
– Ne, neužmečiau, jie patys užskrido… Nu gal aš biškį per smarkiai mečiau, bet šiaip jie patys užskrido…
D, 6 metai
50. Dvi mamos…
Tėtis neša pusšlapį trimetį A nuo siautėjančio pajūrio per ne mažiau ošiantį ir temstantį pušyną. A per petį žiūri į mane ir sako:
– Mama, aš esu visa tavo meilė.
– O kaip tėtis? Juk jis tave dabar sunkiai neša…
– Ne, ne meilė. Nes tada tėtė turėtų būti mama. Arba galėtų būti dvi mamos…
Va jums ir vaiko pamąstymai apie šeimą… O penkiametis D dar pasvarstė, kad galėtų būti dvi mamos ir du tėčiai.
A, 3 metai; D, 5 metai
23. Meilė
Mama yra meilė. Nes meilė yra moteris. O vyriausias brolis yra brolių tėvas.
D, 3 metai
ČIA DABAR 