– Mama, o sapnuose galima būti rasistu?
A, 9 metai
494. Kodėl sapnuoju košmarus?
– Ne, nu bet kodėl aš sapnuoju košmarus? – klausia devynmetis A.
– O tu sapnuoji košmarus? – pasitikslinu.
– Nu ten ne visai košmarai, ten tokios keistenybės, kaip kokios komedijos. Ir aš nesuprantu, kaip ten viskas susidaro. Iš kur atsiranda? Bet man taip jie patinka! Ir taip nesinori, kad pasibaigtų… Kaip kokie filmai. Tokie netrumpi. O būna, kad tu taip jau smarkiai pajauti, kad jie tuoj baigsis, tie sapnai – dar miegi, bet jauti, kad jau tuoj tuoj viskas baigsis… O taip nesinori… Tau reiktų papulti į mano vaizduotę, kad suprastum. Nu, tai ar gali atsakyti, kodėl sapnuoju košmarus ir kaip ten viskas susidaro ir susisieja? Mmmm?
A, 9 m.
319. Kelionė į sapnus
Šešiametis A nusiprausia, išsivalo dantis, susišukuoja, pasikvėpina ir eina į lovą.
– Išvažiuoju į sapnus, – sako.
A, 6 metai
123. Paveikslėliai
– Aš nežinau, kokius paveikslėlius šiąnakt rodys per mano akis (suprask: kokie bus sapnai). O rytoj eisiu su savo vaikais (suprask: minkštais žaisliukais) į linksmą šventę. Tu būsi mano žmona.
A, 4 metai
ČIA DABAR 