– Šiandien susipažinau su urviniais žmonėmis, – dėsto D.
– O kas yra urviniai? – klausiu.
– Urviniai žmonės yra tie, kurie gyvena savo urve, po akmeniu ir kuriems vis dar atrodo, kad rožinė spalva ir ilgi plaukai skirti tik mergaitėms.
D, 12 metų.
436. Neerzink brolio!
– A, ar tu gali suprasti, kad tu čia su manimi gyveni jau daugiau nei penkerius metus? Ir tu jau turėtum suvokti, kad manęs negalima nervuoti, nes aš greitai supykstu. Todėl geriau neerzink manęs! – porina D broliui prieš miegą.
– O tu gimei su plaukais ar be plaukų? – lyg negirdėjęs brolio žodžių, klausia A.
Po akimirkos pauzės D, negalėdamas patikėti tuo, ką išgirdo, klausia:
– O tu bent įsikirtai, ką aš tau ką tik sakiau?
– Nu jo, bet ar tu gimei su plaukais ar be plaukų? – neatlyžta A.
A, 8 metai; D, 9 metai
277. Smagumas
– Man darželyje taip smagu, kad galiu ne tik plaukus nusiplėšti, bet ir galvą…
A, 5 metai
250. Baronkas plėšau
Penkerių A guli lovoje ir sukišęs pirštus į savo ševeliūrą monotoniškai ją kedena į viršų. Bandau paglostyti, o jis griežtai rėžia:
– Neliesk mano plaukų! Aš čia baronkas plėšau!
Tiesą sakant, pradžioje niekaip nesupratau, ką tai reiškia… Vėliau paaiškėjo… Baronkų plėšymas – tai kai būna sulipę plaukai, o tu įkiši pirštus ir bandai juos atskirti…
Po kiek laiko jis ima džiaugtis savo nauju dantų šepetėliu:
– Bet kaip gerai, kad mano šepetėlis neišsiskėtęs iki sausumo…
A, 5 metai
215. Jei žirafa būtų višta
Pokalbiai prieš miegą:
D.: – O kodėl karves melžia? Kodėl, pavyzdžiui, žirafų nemelžia? Aš galvoju, kad žirafos pienas turėtų būti skanus. O jei žirafa būtų višta, tai jos mėsos užtektų kokiam mėnesiui.
A.: – O aš noriu, kad mano plaukai būtų kaip ežiuko. Tokie susmeigti, tik minkšti. Tokie kaip trikampėliai.
D.: – Tu, mama, nežinai, ką aš kartais naktimis veikiu. Aš fantazuoju. Kuriu stebuklingą pasaulį. Tik A mane kartais gąsdina – skleidžia naktį visokius garsus, knarkia.
A.: – Aš visai negirdžiu tų garsų. Aš miegu. Pažiūrėsiu šią naktį, ar išgąsdinsiu D…
D.: – Mama, o kai aš turėsiu kompe savo account’ą, ar galėsiu padaryti, kad nebūtų google’o juostos – man reikia, kad tilptų daugiau žaidimų…
A.: – O kai buvom sodyboj, tai sienos buvo skaudžios. Tokios rakštingos…
A, 5 metai; D, 6 metai
145. Dienos rašinys
– Ar yra tokių neatsakingų šunveisių, kurie pasirūpina tik, kad nebūtų kraujomaišos, o daugiau nepasirūpina niekuo? Pavyzdžiui, nepasirūpina, ar mašinai važiuojant pro šalį, tas šuo bėgs ar nebėgs? Šoks per tvorą ar nešoks? Arba atėjus svečiui – los ar nelos, kąs ar nekąs? – tiesą sakant ne iš karto supratau šešerių D klausimo, o kai pasiteiravau, kodėl jis apie tai kalba, pasakė, kad čia toks jo “dienos rašinys“.
O dar pusvalandį prieš tai rūpėjo žmogaus egzistenciniai reikalai:
– Mama, ar tu labiau norėtum skraidyti po kosmosą ir kvėpuoti, ar vaikštinėti po žemę ir laisvai gyventi, nedirbti ir visą gyvenimą praleisti atostogaujant ar gyventi taisyklingai ir dirbti visus darbus, kuriuos reikia?
Pats išsirinko kosmosą.
O keturmečiui A, pasiūlius, kad jau laikas į kirpyklą, pareiškė, kad tikrai taip, jo plaukai atrodo baisiai, yra visaip išsikišę ir atrodo, kaip saulė.
A, 4 metai; D, 6 metai
131. Virvinė uodega
Keturmetis A, pamatęs kepurę iš džinsinio audinio, pareiškė, kad tai kelninė kepurė, o mano supinta plaukų kasa, pasirodo, yra virvė, panaši į uodegą.
A, 4 metai
91. Kirpykla Nr. 2
– A, kodėl tavo plaukai šlapi? – klausiu keturmečio, kuris intensyviai braukia šukomis šlapių plaukų kuokštus.
– Mano plaukai dabar rudi! – išdidžiai atitaria. – D man plovė galvą. Paskui nukirpo plaukus. Aš jam irgi išploviau. O nusikirpo jis pats…
Pasikviečiu penkiametį D. Bandau išsiaiškinti situaciją. Klausiu:
– Ką čia darėt?
– Nieko…
– Nepanašu…
– Nu kirpomės plaukus.
– Tai kiek čia tų plaukų nusikirpot?
– Tai ką, tau skaičių pasakyt????? Kaip aš tau suskaičiuosiu…
– Na tai vis tiek, gal gali nors maždaug pasakyti, kiek gi tų plaukų nusikirpot?
– Nu vidutiniškai, – atsako D ir rodo su rankomis maždaug plytos dydžio atstumą. – Nu taip normaliai kirpom: nei daug, nei mažai…
– O kur plaukus padėjot?
– Po spinta…
Jaučiu, kad netrukus po spinta užaugs koks plaukuotas pūkuotukas iš katino ir žmogaus paukų…
A, 4 metai; D, 5 metai
90. Kirpykla Nr. 1
Jei namie kartais nutinka neįprasta tyla, lauk bet ko. Pavyzdžiui, dienos metu prileistos pilnos vonios vandens, nes vakare reiks eiti maudytis arba po lova atidarytos tikrų katinų kirpyklos. Po to nutiko plaukuotų grindų išplovimas ir drebančiu balsu buvo pareikšta, kad “išploviau viiiiiiiiisą kambarį, net po stalu“, o tai prilygsta praktiškai kosminei odisėjai…
A, 4 metai; D, 5 metai
51. Valgomi plaukai
– Mama, aš taip noriu tų baltų valgomų plaukų… na, tos vilnos… Na, tai kaip ji vadinasi, neatsimenu! Ai, cukraus vata!
D, 5 metai
6. Plaukų skylutės
Dvejų metų J guli lovytėje. Staiga susirūpina savo plaukais:
– Mama, čia tu man įkišai plaukučius į skylutes?
– Į kokias?
– Na, į tas mažas.
– Ne, aš nekišau.
– Tai iš kur jie atsirado? Patys užaugo? – baisiai nustemba J.
J, 2 metai
ČIA DABAR 