kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija
– “Kisa, kam jums pinigai, jūs juk neturite fantazijos“, – kalbėdami viena tema prisimename garsiąją Ostapo Benderio frazę. Tai nugirdęs, D pareiškia:
– Aha, va aš irgi dažnai pagalvoju, kam menininkui įgūdžiai, kai vaizduotės neturi… Piešt moka, bet nieko gero nesugalvoja…
D, 13 metų
Važiuojam iš Vilniaus. Automobilyje groja radijas. Daina keičia dainą. Tarp jų nuskamba socialinė reklama, kurios leitmotyvas – lošimuose pasiklydęs tėvas, kuris manipuliuoja ir meluoja savo vaikui. Kiek paklausęs reklamos, A pareiškia:
– Štai todėl aš niekada neduosiu savo pinigų. Net iš krikščioniškos pagailos!
A, 7 metai
Iš vaikų atvirumo akimirkų, nugirstų mokykloje:
– Žinokit, mano mama eina į darbo biržą. Ten gauna šimtą pinigų. Paskui dar eina į kelis darbus. Tai mes tieeeeeeeeek pinigų turim! Už tai va, važinėjam po pasaulį. Dabar buvom Ispanijoj. Valgėm austres ir paeliją. O vasarą, kai buvome Ispanijoje, tai vieną mėnesį gyvenom apartamentuose, o kitą – viešbutyje.
Ačiū, tau, darbo birža!
V, 9 metų mergaitė
APMĄSTYMAS 1:
– Mama, o tau būna toks jausmas – kai perskaitai labai įdomią knygą, atrodo, kad jokia kita knyga jau daugiau nebebus tokia įdomi? Aš net pabaigą kelis kartus skaičiau… Bet kai netikėtai sužinai, kad netrukus bus išleista dar viena tos knygos dalis, tai toooooks džiaugsmas apima!
APMĄSTYMAS 2:
– Man labai nepatinka žmonės, kurie gamina arba parduoda daiktus tik dėl pinigų. Jie turėtų daryti gera žmonėms, bet iš tikrųjų parduoda nekokybiškus daiktus. Įsivaizduok – nusiperki daiktą, o jis sulūžta. Kaip žmonėms jaustis?
D, 8 metai
– Mama, nupirk man ką nors. Nu prašau! Aš labai noriu! Nu ką nors… Ar galėsi? Prašau, prašau… nu nupirk!
– A, aš neturiu dabar pinigų.
– Nu taigi turi ten visokių kortelių!
– Sakau, kad neturiu pinigų nereikalingiems daiktams, kurių tau visai nereikia.
– Na gerai, tai parodyk man! Parodyk savo neturėjimą!
Veiksmas ir pokalbis vyko degalinėje su penkiamečiu A.
A, 5 metai
– Aš žinau, ką reikia daryti, kad nereikėtų turėti žmonos! Reikia būti kunigu, – pareiškia šešerių D.
– O tu nenori turėti žmonos? – klausiu.
– Noriu, bet norėčiau, kad ji mylėtų mane, o ne mano pinigus.
– O kodėl manai, kad žmona labiau turėtų mylėti pinigus?
– Aš mačiau per televizorių – ten sakė, kad myli ne žmogų, o jo pinigus, nes jis turtingas. Ir dar visaip laipiojo ant sofos tos moterys… Visokios čikvakvos…
D, 6 metai
Šešerių D vienu metu iškrito trys dantys. Žmogus ėmė svarstyti, kodėl čia jam vienu metu tie dantys krenta:
– Dabar viską supratau. Čia viskas dėl euro įvedimo. Mačiau per televizorių. Dantys krenta, kad iki euro įvedimo pelytės dar spėtų atnešti pinigėlių…
D, 6 metai
– Aš už savo vaikystės pinigus pirksiu mašiną ir namą, – taria šešerių D.
– Reikės labai daug pinigų, – sakau.
– Tai aš visą vaikystę nieko nepirksiu…
D, 6 metai
– Mama, paduok, paduok man tą daiktą. Nu paduok! – nekantrauja trimetis A, trokšdamas daikto, kurio pavadinimo dar net nežino.
– Čia ne žaisliukas, – bandau atkalbėti.
– Na tai paduok man tą Nežaisliuką!
O D, gulėdamas lovoje ir besiklausydamas eiliuotos istorijos, kur išryškėjo žvėrelių ir medžiotojų konfliktas, samprotauja:
– Nu gerai, bet jeigu žmogus turi avinų bandą ir atsitinka taip, kad jis nebeturi pinigų. Tai jis tada pasiima šautuvą ir eina jų šaudyti? Tai ką, čia vadinasi, gerai taip? Nesąmonė! Tegul eina į darbą ir užsidirba pinigų!
A, 3 metai; D, 5 metai
kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija
iš visur surinkti tekstai
Travel Log by Vita
Tinklaraštis apie miestus, transportą ir idėjas
jaukus gyvenimas
Gerų knygų paieškos
A daily selection of the best content published on WordPress, collected for you by humans who love to read.
The Art and Craft of Blogging
The latest news on WordPress.com and the WordPress community.
ČIA DABAR 